Lietuviai kasmet suvalgo po 7 litrus ledų

Kasmet vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvalgo apie 7 litrus ledų. Kartu su augančiais ledų pardavimais pasirodė ir nemažai diskusijų apie šį desertą. Nepriklausomu mitybos ir kulinarijos ekspertu save vadinantis V. Sakas teigia, kad pramoniniu būdu gaminamus ledus sudaro vanduo, lieso pieno milteliai, cheminiai aromatizatoriai, cheminiai kvapikliai.

Tokie vyro teiginiai sukrutino ledų gamintojus, kurie suskubo tokius teiginius neigti ir tikinti, kad jie yra nepagrįsti.

„Jeigu žmogus nesupranta to proceso ir nori save išpopuliarinti tokiais šūkiais, tai yra jo teisė. Bet jis nesąmones sako“, – teigia ledus gaminančios įmonės „Vikeda“ direktorius Raimundas Ramonas.

„Ingman ledų“ generalinis direktorius Virgilijus Radvilas sako, kad   apytiksliai nuo 65 iki 70 procentų ledų sudaro pienas. „Labai svarbi sudėtinė dalis yra pieno milteliai. Kuo daugiau sausų medžiagų yra leduose, tuo stabilesnė struktūra laikosi ir skonis yra tvirtesnis“, – tvirtina vyras.

Jis pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, skaitant ledų etiketes. „Siūlyčiau, kad kuo mažiau būtų dažiklių, kad būtų natūralios medžiagos. Mūsų ledų sudėtyje tikrai yra natūralios medžiagos“, – tikina direktorius.

Paklaustas apie ledus su spalvotais saldainiukais, generalinis direktorius tvirtina, kad jie yra natūralūs.

„Ten yra šokoladiniai saldainiukai, aptraukti tam tikrais apvalkalais, jie yra nudažyti natūralių dažų pagrindu“, – tikina V. Radvilas.

Iš tiesų dar prieš porą metų ant minėtos rūšies ledų pakuotės, kur surašytos sudėtinės dalys, buvo įrašyti ir sintetiniai dažikliai, pavyzdžiui, chinolino geltonasis, uždraustas Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, nes yra tyrimų, kad jis sukelia alergiją, astmą ir hiperaktyvumą.

Ankstesnę šių ledų sudėtį galima rasti portale sveikasvaikas.lt, kur vartotojai siunčia produktų etikečių nuotraukas ir gali rasti įvairių maisto priedų aprašymus. Tačiau šiandien parduotuvėje paėmus tuos pačius jau minėtus ledus, gali pamatyti, kad anksčiau įmonės šiems ledams naudoti sintetiniai dažikliai pakeisti į natūralius (bent jau taip rašoma etiketėje).

Visgi net ledų gamybos bendrovės vadovui raginant valgyti natūralius ledus, jų produkcijoje galima pastebėti ir sintetikos. Pavyzdžiui, vienai ledų rūšiai naudojamas sintetinis antioksidatorius E320. Portale sveikasvaikas.lt apie šį masto priedą rašoma taip: „Esantis mišinyje su aukštomis vitamino C koncentracijomis, gali gaminti radikalus, kurie pažeidžia ląstelių sudėtines dalis, įskaitant ir DNR. Europos Sąjungoje nutarta ateityje apriboti jų naudojimą. Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma, mutageniškumas“.

Panašių maisto priedų sąrašą yra sudaręs ir nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas. „Viskas jau yra ištirta. Tai, ką naudoja šiuolaikinė maisto gamybos pramonė, visi šitie dalykai yra ištirti. Tik vieni yra ištirti Švedijoje, kiti – Vokietijoje, treti – kur nors Brazilijoje ar Prancūzijoje, ar dar kur nors. Tik reikia susirinkti visus šituos duomenis į vieną vietą, išanalizuoti ir daryti išvadas“, – sako jis.

„Lietuvoje gaminamuose valgomuosiuose leduose tokių sudedamųjų dalių, kurios būtų kenksmingos žmogaus sveikatai, nėra“, – sako Kauno technologijos universiteto docentas Aloyzas Gudonis. Kadaise maisto technologijos docentas mokė dabar „Dadu“ ledus gaminančios įmonės „Vikeda“ gamybos direktorių Raimundą Ramoną.

Pastarasis pasakoja, kad ledų sudėtyje esantys pieno milteliai yra natūralus produktas. „Pienas koncentruojamas, po to išpurškiamas, išgarinama drėgmė ir taip gaunami pieno milteliai. Jeigu juos praskiestume su vandeniu, gautume pieną. Jei gamindami ledus piltume pieną, neužtektų sausųjų medžiagų, kad galėtume ledus išpūsti“, – sako R. Ramonas.

Kiek kritiškesnės nuomonės apie pieno miltelius yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Antonina Greičiuvienė.

„Lieso pieno milteliai yra tiesiog atgaminti pieno milteliai. Be abejonės, gaminimo metu dalis vitaminų ir kitų maistingų medžiagų, bet kuriuo atveju, yra prarandama. Visada yra naudingiau ir maistingiau vartoti tuos ledus, kurie gaminami taip, kaip ir senovėje buvo gaminama: arba iš lieso pieno, arba iš natūralaus pieno ar grietinėlės. Teko man pačiai matyti, kad kartais ledas yra gaminamas iš, kiek pamenu, vandens, kokio nors baltyminio koncentrato, maisto priedų ir dažiklių. Toks ledas kainuoja apie 40 centų“, – sako specialistė.

„Aš tai manau, kad pramoniniu būdu gaminamų ledų savikaina skaičiuojama iki 10 centų, o gal iki 5 centų už vieną ledą“, – sako Domantas Užpalis. Jis šį pavasarį pradėjo namų gamybos ledų verslą.

„Jūs turite suprasti, kas yra masinės gamybos ledai. Padarykite sau namuose tokį eksperimentą: nusipirkite įvairių gamintojų ledų ir palikite juos tirpti ant lėkštutės, po to pažiūrėkit į tą balutę, kuri lieka tiems ledams visiškai ištirpus. Galite net pasisverti, kiek ten realiai yra produkto, o kiek oro“, – sako jaunas verslininkas.

Jis pasakoja savo ledų gamybai naudojantis nuosavame ūkyje auginamų karvių šviežią pieną, kiaušinius, kurių dėl didelės kainos pramonė nenaudoja, taip pat šviežius priedus: uogas, vaisius bei prieskonines žoleles, kurie didžiųjų gamintojų keičiami maisto priedais ir sulčių koncentratais.

Triratis su namų gamybos ledais, minamas pardavėjo Roko, važinėja po Vilniaus senamiestį. Ant vežimėlio pakabintas mažas metalinis gaidys, kaip juokais sako šie ledų gamintojai, simbolizuoja kaimą, kur jie ir gamina ledus. Kaip pasakoja D. Užpalis, kai nusprendė užsiimti ledų verslu, gerokai nustebino Lietuvos ledų gaminimo įrenginių tiekėjus.

„Istorija tokia, kad mums besirenkant ledų gaminimo mašiną, bendrauta su įvairiais ledų aparatų platintojais Lietuvoje. Pirmas jų pastebėjimas buvo, kad ledų mašina turi turėti oro pompą, nes kitaip neapsimoka pradėti dirbti. Nes kitaip tu neturėsi tūrio – turėsi dėti daugiau produktų, daugiau pieno, grietinėlės, kiaušinių. Ir tada tu prarandi pinigus. Dar vienas momentas, kurį reikia paminėti, kad iš mūsų labai juokėsi, kai mes pasakėme, kad į ledų aparatą mes norime pilti tikrą pieną ir tikrus kiaušinius. Nes ne taip yra daroma, o iš paruoštų mišinių. Jie yra miltelių pavidalu, maišeliuose. Išpili viską, įpili vandens ir sumaišai“, – sako D. Užpalis.

Vendrovės „Ingman ledai“ rinkodaros vadovė Vida Šukienė tvirtina, kad lygiai taip pat yra su plakta grietinėlė.

„Jeigu mes valgytume neplaktą grietinėlę, ji būtų neskani. Kai mes įplakame oro, gauname visai kitą produktą. Gaunama švelni konsistencija, puru ir skanu. Lygiai taip pat yra su valgomųjų ledų mase. Mes įplakame oro ir gauname tam tikrą konsistenciją. Skirtumas nuo grietinėlės tas, kad ledai dar yra ir šaldomi“, – pasakoja moteris.

Kaip sako „Vikedos“ gamybos direktorius, kokybiškų ledų porcija parduotuvėje šiandien kainuoja bent 2 litus. Jam pritaria ir kita ledus gaminanti bendrovė „Ingman ledai“. Tačiau susidaryti nuomonę apie ledus, galima ir perskaičius jų etiketę, pasakoja „Vikedos“ technologė Jolanta Stepulionienė.

„Gerą ledą turi sudaryti 60–80 procentų natūralių medžiagų. Pirmi 3–4 ingridientai turi būti natūralūs: pienas, grietinėlė, sviestas, lieso pieno miltai“, – tvirtina technologė.
Pasak prekybos tinklų, dažniausiai perkami lietuviški ledai. Juos renkasi maždaug 80 procentų žmonių. Prekybos centrų šaldytuvuose, šalia lietuviškų, sudėti ir įvairių užsienio šalių ledai: iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Estijos, Lenkijos ir kitų valstybių.
Ledų iš užsienio kokybė ir kaina skirtinga. Parduotuvėse galima rasti brangių, pasaulyje žinomų prekių ženklų. Pavyzdžius, vienus į Lietuvą importuojamus ledus jaunas verslininkas D. Užpalis prilygina kokybiškiems namų gamybos ledams. Visgi jis pastebi, kad patys geriausi tos įmonės gaminiai, kurie daromi vos iš penkių produktų, į Lietuvą kol kas nėra įvežami.

Pastaruoju metu lietuviškiems ledams konkurenciją sudaro ir į Lietuvą gausiau importuojami Lenkijos įmonių ledai. Kalbinti Lietuvos ledų gamintojai siūlo atkreipti dėmesį ir į tų ledų sudėtį. Kai kurie jų gaminami iš regeneruoto pieno.

Pasak Lietuvos radijo bendradarbės Italijoje Daivos Lapėnaitės, karštuoju metų laiku italai ledų išlaižo beveik už milijardą eurų, tai yra daugiau nei už tris milijardus litų. Anot Lietuvos ledų gamintojų, Europoje didžiausi ledų mėgėjai – suomiai ir švedai. Kasmet vienam gyventojui ten tenka apie 14 litrų ledų. Lietuvoje jų suvalgoma maždaug perpus mažiau – apie 7 litrai.

O kokia bus tų 7 litrų sudėtis, kuriuos kiekvienas suvalgys, priklauso nuo jo paties.


Šiame straipsnyje: ledai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tarro

Tarro portretas
suvalgau kas diena po 1-2 L ledu, va jums ir iskrypusi statistika :D

eta

eta portretas
Suvalgau daug daugiau :D

andrius didzioji britanija

andrius didzioji britanija portretas
viur deda tos sintetine hemijos visi graziai kalba bet bizni daro viame pasaulije nevarbu kokia imone bebutu
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių