Lietuviai finansiškai neraštingi

Lietuvos vartotojų institutas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, prašydamas inicijuoti suaugusiųjų finansinio švietimo strategijos bei jos įgyvendinimo priemonių parengimą. Taip pasielgti paskatino Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo apie finansinę atskirtį rezultatai, kurie atskleidė nepatenkinamą padėtį Lietuvoje.

Tyrimo duomenimis, 41 proc. Lietuvos gyventojų patiria finansinę atskirtį: net 65 proc. vartotojų neturi sąskaitos banke, 86 proc. nesinaudoja banko paslaugomis apyvartinėms lėšoms gauti, 61 proc. neturi santaupų. Europos Komisijos išplatintoje informacijoje nurodoma, kad finansinio raštingumo tema Lietuvoje yra nesvarstoma.

Finansinis švietimas yra svarbus ne tik gyventojams, bet ir visai visuomenei bei ekonomikai. Informacijos ir įgūdžių neturėjimas daro neigiamą įtaką vartotojų ilgalaikio taupymo galimybėms: vartotojai nėra pajėgūs pasirinkti jiems tinkamų pensijų planų ar pasinaudoti kitomis pinigų taupymo galimybėmis, kaip investicijos į akcijas, vertybinius popierius.

Žemas finansinis raštingumas sudaro prielaidas nemokumui, nesąžiningoms sąlygoms vartotojų sutartyse atsirasti. Finansinio raštingumo stoka, mokant grynaisiais, gali padidinti produktų ir paslaugų kainas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių