- kaunodiena.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vartotojų institutas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, prašydamas inicijuoti suaugusiųjų finansinio švietimo strategijos bei jos įgyvendinimo priemonių parengimą. Taip pasielgti paskatino Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo apie finansinę atskirtį rezultatai, kurie atskleidė nepatenkinamą padėtį Lietuvoje.
Tyrimo duomenimis, 41 proc. Lietuvos gyventojų patiria finansinę atskirtį: net 65 proc. vartotojų neturi sąskaitos banke, 86 proc. nesinaudoja banko paslaugomis apyvartinėms lėšoms gauti, 61 proc. neturi santaupų. Europos Komisijos išplatintoje informacijoje nurodoma, kad finansinio raštingumo tema Lietuvoje yra nesvarstoma.
Finansinis švietimas yra svarbus ne tik gyventojams, bet ir visai visuomenei bei ekonomikai. Informacijos ir įgūdžių neturėjimas daro neigiamą įtaką vartotojų ilgalaikio taupymo galimybėms: vartotojai nėra pajėgūs pasirinkti jiems tinkamų pensijų planų ar pasinaudoti kitomis pinigų taupymo galimybėmis, kaip investicijos į akcijas, vertybinius popierius.
Žemas finansinis raštingumas sudaro prielaidas nemokumui, nesąžiningoms sąlygoms vartotojų sutartyse atsirasti. Finansinio raštingumo stoka, mokant grynaisiais, gali padidinti produktų ir paslaugų kainas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...