- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvai neverta skubėti į euro zoną, mano „Danske Bank“ analitikas
Lietuvai neverta skubėti prisijungti prie problemų turinčios euro zonos, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti tikslo atitikti Mastrichto kriterijų reikalavimus, teigia "Danske Bank" vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas.
"Mano galva, jums dabar tikrai neverta skubėti į euro zoną - dėl jos pačios silpnumo. Lietuvai svarbus ne pats galutinis tikslas - įsivesti eurą, o pasirengimas tai padaryti", - interviu savaitraščiui "Veidas" sakė L.Christensenas.
Anot jo, Mastrichto kriterijų sistema yra labai aiški ir skaidri, nuolat audituojama iš šalies, todėl Lietuvai labai naudingos pastangos atitikti šiuos kriterijus - laikytis viešosios skolos, infliacijos kriterijų.
"Siekis prisijungti prie euro zonos, perlipti aukštą jos slenkstį Lietuvai yra net svarbesnis nei pati narystė euro zonoje - tai verčia jus elgtis teisingai, užtikrinant finansinį stabilumą, valdant biudžeto deficitą. Euro zona diktuoja tarptautines taisykles, ir jų laikymasis, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jums labai padės", - tvirtino L.Christensenas.
Pasak jo, tų taisyklių laikymasis reikalauja sunkių ir nepopuliarių Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės sprendimų, kurie dramatiškai mažina jos populiarumą.
"Bet kitos išeities, negu taupyti - tiek valstybei, tiek privatiems namų ūkiams, po besaikio išlaidavimo metų jūs nelabai ir turėjote. Gal lietuviams nuo to ir ne lengviau, kad Baltijos šalys dabar rodomos pavyzdžiu kitoms nedrausmingoms ES narėms, kaip laiku sustoti išlaidavus ir negailestingai įjungti taupymo režimą", - sakė L.Christensenas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
-
Atminimo lenta H. Perelšteinu...
-
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Balandžio mėnesio Kauno tary...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidriSiūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus19Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybęPrasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolųĮmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
