Lietuvai neaišku, kaip baltarusiai tikrins savo būsimą atominę elektrinę

Lietuva gūžčioja pečiais, kaip kaimyninė Baltarusija, ketinanti už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus statyti atominę jėgainę, atliks nepriklausomus jos saugumo testus.

Lietuvos diplomatai ir kitų valstybinių institucijų atstovai tvirtina tebededantys pastangas, kad Astravo miesto apylinkėse statyti naują atominę elektrinę ketinanti Baltarusija atsakytų į visas gausias abejones dėl šio projekto saugumo ir patikimumo. To paties laukiama iš Rusijos, kuri branduolinę jėgainę žada pastatyti Kaliningrado srityje, netoli sienos su Lietuva.

„Deja, turime pripažinti, kad iki šiol negauname į esminius mūsų užduodamus klausimus“, - antradienį sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Kita vertus, Lietuvos diplomatai pripažįsta, kad šiomis dienomis tiek Rusija, tiek ir Baltarusija žengė tam tikrus žingsnius, kurie galbūt galėtų padėti išspręsti šias problemas.

Rusai prieš dvi savaites atsiuntė savo atominės agentūros „Rosatom“ parengtus atsakymus į Lietuvos užduotus klausimus dėl elektrinės Kaliningrado srityje. Dabar tie atsakymai yra nagrinėjami suinteresuotuose Lietuvos valdžios institucijose. „Mes nežinome, galbūt kai kurie atsakymai ten jau yra pateikti“, - teigė Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė.

Be to, rusai jau anksčiau sutiko su Europos Sąjungos pasiūlymu atlikti jau egzistuojančių ir naujai statomų atominių elektrinių tarptautinius testus. Po Japonijos Fukušimos elektrinėje įvykusios katastrofos tokius testus ES nusprendė vykdyti visose veikiančiose bei uždarytose bendrijos branduolinėse jėgainėse ir siūlo juos atlikti kaimyninėms valstybėms.

Rusija taip pat deklaravo ketinimą iki kitų metų gegužės mėnesio prisijungti prie Espo konvencijos, reglamentuojančios nepriklausomą poveikio aplinkai tyrimą, vykdant didelius infrastruktūrinius projektus.

„Tačiau mums nerimą kelia tai, kad statybos Kaliningrade vykdomos netgi neturint visų reikiamų licencijų. Mums keistas tas skubinimas“, - sakė E.Meilūnas.

Baltarusija irgi šį pirmadienį pranešė sutinkanti atlikti vadinamuosius „streso testus“ Astrave planuojamoje elektrinėje. Bet Lietuvai neaišku, ar tuos testus bus įmanoma atlikti.

„Saugumo patikrinimo testai rengiami trimis etapais. Pirmasis yra tam tikras klausimynas, į kurį šalis turės atsakyti. Po to patikrinimą turi atlikti nacionalinis reguliatorius. Ir pagaliau trečiasis etapas, aišku, pats svarbiausias, kai testus atlieka specialiai sudaryta tarptautinė komisija iš kaimyninių valstybių, ES atstovų bei TATENA atstovų. Laukiam, kaip Baltarusija atliks antrąjį testų etapą, nes ji iki šiol neturi nacionalinio nepriklausomo atominės energetikos saugumo reguliuotojo“, - kalbėjo G.Grigaitytė.

Jeigu „streso testai“ vyks pagal numatytą grafiką, šių metų lapkritį numatoma turėti tarpinius rezultatus. Galutiniai turėtų paaiškėti jau kitąmet, greičiausiai kovą.

Bet Lietuvos pareigūnai netiki, kad bent jau Baltarusijos atveju bus įmanoma atlikti „streso testus“ taip greitai.

„Tikimės, kad abiejų numatomų elektrinių – tiek Rusijoje, tiek ir Baltarusijoje - atveju bus atlikti seismologiniai ir lėktuvų kritimo testai. Ir ne sportinių lėktuvėlių, o normalių didelių keleivinių lėktuvų, nes virš abiejų elektrinių eina tarptautiniai oro susisiekimo koridoriai. Taip pat reikalaujame aušinimo šaltinių patikrinimo. Rusijoje tai yra Nemunas, kuris yra netgi už 12 kilometrų nuo pačios numatomos elektrinės aikštelės, Baltarusijoje – Neris už 10 kilometrų. Bet čia aukščių skirtumas tarp aikštelės ir Neries yra netgi 42 metrai. Vadinasi, vanduo būtų pumpuojamas netgi į 42 metrų aukštį. Tai labai nesaugu. Kas atsitiks, jeigu vandens, skirto aušinimui, pumpavimas sutriks, kaip atsitiko Fukušimoje? Į šį klausimą atsakymų nėra“, - sakė diplomatė.

Kita vertus, G.Grigaitytė pripažino, kad ES kol kas nėra susiderėjusi dėl sankcijų, kurių galėtų būti imtasi, jeigu „streso testai“ kaimyninėse valstybėse parodytų neigiamus rezultatus. „Šis klausimas dar iki galo nėra sutartas. Kol kas pasiektas tas susitarimo etapas, kad kaimyninės valstybės sutinka daryti tuos „streso testus“. Toliau bus galvojama, ką daryti, jeigu testai būtų nepalankūs“, - teigė ji.