Lietuva - tarp ES lėšų naudojimo lyderių

Lietuva, panaudodama Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą, palyginti su kitomis ES narėmis, yra tarp ES lėšų naudojimo lyderių.

Tačiau lėtesnį nei norima ES paramos panaudojimą lemia skirtingi ministerijų administraciniai gebėjimai - vienose daugiau kompetentingų specialistų, išmanančių ES lėšų naudojimo sritį, kitose mažiau. Be to, ES paramos panaudojimą stabdo ir viešųjų konkursų rezultatų skundimas, trečiadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Finansų ministerijos duomenimis, Europos Komisijos avansiniai ir tarpiniai mokėjimai Lietuvai iki 2010 metų rugsėjo 1 dienos siekė daugiau nei 6,5 mlrd. litų (28 proc. 2007-2013 metų laikotarpiu Lietuvai skirtų lėšų). Per keturis iš septynerių laikotarpio metų išmokėta trečdalis lėšų.

Pasak finansų viceministro Rolando Kriščiūno, apie galimą skirtų ES lėšų praradimą kalbėti nereikėtų, nes 2007-2013 metų laikotarpio lėšoms panaudoti laiko turime iki 2015 metų gruodžio 31 dienos.

"Esame vieni iš pirmaujančių ES pagal lėšų panaudojimą, iš naujųjų ES narių - pirmieji. Kita vertus, esame linkę save vertinti pagal savo užmojus, ir mūsų užsibrėžti planai įlieti daugiau ES lėšų į šalies ekonomiką kol kas nėra vykdomi. Norime dar aktyviau panaudoti šias lėšas, judėti sparčiau, nes tai pagrindinės lėšos, kurias galime investuoti į ūkio plėtrą", - teigė R.Kriščiūnas.

Pirmąjį šių metų pusmetį projektų vykdytojams, rangovams būdavo pervedama apie 30-40 mln. litų paramos lėšų per savaitę, prieš porą savaičių ši suma ūgtelėjo iki 90 mln. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis spalio 11 dieną Lietuvoje buvo finansuojama ar baigta finansuoti daugiau nei 3,5 tūkst. projektų, jų bendra vertė siekia 18 mlrd. litų, o skirtas ES finansavimas - beveik 13,5 mlrd. litų. (58 proc. visų 2007-2013 metų laikotarpiui numatytų ES lėšų).

Jau baigti įgyvendinti 308 projektai, kurių bendra vertė - daugiau kaip 1,9 mlrd. litų, iš jų daugiau nei 1,3 mlrd. litų sudaro ES finansavimas. Daugiausia baigtų projektų - verslo ir transporto infrastruktūros srityse.


Šiame straipsnyje: ES parama

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių