Lietuva skolinsis eurais?

Finansų ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu yra gana neparankus laikas Lietuvai tarptautinėse rinkose platinti obligacijų emisiją, tačiau kitos išeities mūsų šalis neturi.

Rimtas įspėjimas

„Europa turi daug rūpesčių, ir padėtis kasdien keičiasi. Šiandien gali būti vienos sąlygos, o rytoj – kitos. Manau, kad šiuo metu apskritai netinkamas metas skolintis, tačiau Lietuva neturi kitos išeities", – sakė finansų maklerio įmonės „Orion Securities" kapitalų rinkos vadovas Mindaugas Strėlis.

Pastaruoju metu netylant ažiotažui dėl Graikijos, Senojo žemyno valstybių obligacijų pajamingumas didėja. Kuo vyriausybių obligacijų pajamingumas mažesnis, tuo šalis, investuotojų vertinimu, yra patikimesnė.

„Net didelėms ES šalims tampa sunku pasiskolinti. Lietuvai tai – rimtas įspėjimo signalas. Investuotojai nelygina Lietuvos su Graikija. Jie vertina visas ES šalis bendrai. Tiesa, didžiosios ES valstybės – Prancūzija, Didžioji Britanija – išskiriamos, o Lietuva lieka savotiškas užkampis. Patikėkite, investuotojai nestudijuoja mūsų šalies statistikos rodiklių. Jie arba skolina, arba ne", – aiškino „Orion Securities" atstovas.

„Bendras nerimas dėl euro zonos ir įsiskolinusių valstybių neigiamai veikia situaciją rinkose ir gali sujaukti Lietuvos Vyriausybės planus dar kartą šiais metais pasiskolinti užsienyje", – abejoja ir Violeta Klyvienė, „Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Iš Estijos – geros žinios

Neigiamą Graikijos įvykių šleifą linkęs įvertinti ir buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius Lukas Tursa, vadovaujantis Ukrainos bankui VAB.

„Be abejo, neigiamas efektas gali būti, nes Lietuva nėra izoliuota nuo finansinių problemų kitose ES šalyse. Dėl to blogos naujienos iš bet kurios ES šalies vienaip ar kitaip lemia likusių šalių skolinimosi kainą. Tačiau Vyriausybė dėl mažesnio skolinimosi poreikio, galimybės skolintis vidaus rinkoje ir dar ne visai išleistų 2 mlrd. JAV dolerių gali laukti momento, kai neigiamų veiksnių įtaka sumažės", – kalbėjo L.Tursa.

Vis dėlto esama ir pozityvių naujienų. Estija nuo kitų metų įsives eurą – tai gera žinia Lietuvai, nes investuotojai vertina visą Baltijos regioną. Tačiau kiek tai gali lemti mūsų šalies skolinimosi kainą, ekspertai neprognozuoja.

L.Tursa svarstė, kad jeigu Lietuva išleistų 5 metų trukmės emisiją eurais, skolinimosi kaina šiuo metu būtų apie 5 proc. O sėkmingai pasirinkus emisijos išleidimo laiką, palūkanos gali būti žemesnės nei 5 proc.

„Šiuo metu dėl geresnio pajamų surinkimo ir griežtesnės išlaidų kontrolės Lietuvos skolinimosi poreikis bus mažesnis negu planuotas metų pradžioje. Todėl Vyriausybei nereikės ieškoti finansavimo skirtingose rinkose ir ji gali ramiai koncentruotis į tas rinkas, kuriose ją geriausiai žino ir yra mažiausia rizika, t. y. vidaus ir euro rinkos", – sakė bankininkas.

Jo nuomone, Vyriausybei būtų palankiausiai skolintis eurais ir litais, nes tai leidžia išvengti valiutos keitimo rizikos: „Manau, tai ir bus daroma: Vyriausybė skolinsis aukcionuose litais per visus metus ir ieškos „patogaus lango" antroje metų pusėje išleisti 500–1000 mln. eurų obligacijų emisiją."

Dolerių atsikandome?

M.Strėlis taip pat svarstė, kad artimiausią obligacijų emisiją Lietuva veikiausiai platins eurais, o ne doleriais kaip šiemet vasarį.

„Skolinantis užsienio valiuta tenka draustis nuo valiutų kurso svyravimo. Taigi šiandien Lietuvai būtų geriau skolintis eurais, o ne doleriais, nes draudimas labai brangus. Be to, euro kursas dolerio atžvilgiu tebėra nukritęs", – vertino „Orion Securities" atstovas.
Pašnekovų nuomone, mūsų šaliai šį kartą nevertėtų skolintis labai ilgam laikui – 10 metų, o rinktis trumpesnį 4–6 metų terminą. Renkantis laikotarpį labai svarbu įvertinti, kaip išsidėstę ankstesnių skolų išpirkimo terminai, kad per vienus metus nereiktų grąžinti didelių sumų, nes tuomet teks skolas perfinansuoti.

„Atsižvelgiant į užsienio skolos grąžinimo grafiką, galima daryti prielaidą, kad Vyriausybė leis 4, 7 arba 10 metų trukmės obligacijų emisiją", – teigė L.Tursa.

Draudžiamos visos paskolos

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas aiškino, kad nuo valiutų kursų svyravimo draudžiamas kiekvienas sandoris, sudaromas ne litais arba ne eurais. Nuo JAV dolerio kurso svyravimo yra drausta ir paskutinė vasarį išplatinta obligacijų emisija.

„Visa emisija buvo apdrausta sudarant užsienio valiutų apsikeitimo sandorius (angl. – cross currency swap). Jų esmė ta, kad Finansų ministerija, išleidusi obligacijų emisiją JAV doleriais, sudarė sandorius, kuriais „pakeitė" valiutą iš dolerių į eurus, tad palūkanas mokės ir, suėjus išpirkimo terminui, obligacijas išpirks už eurus. Palūkanų norma fiksuota ir nepriklauso nuo JAV dolerių ir euro kurso svyravimo", – teigė G.Norkūnas.

Anot jo, pritaikius išvestines finansines priemones, už vasarį išplatintą obligacijų emisiją mokama vidutinė palūkanų norma eurais sudaro 6,871 proc., o metinė palūkanų norma JAV doleriais sudarė 7,375 proc.


Šiame straipsnyje: obligacijosemisijaskola

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Didesni akcizai pučia kainas
    Didesni akcizai pučia kainas

    Bemaž mėnesį galiojantys didesni akcizai alkoholiui kursto aistras. Neslepiama, kad, išeikvoję anksčiau turėtas svaigiųjų gėrimų atsargas, verslininkai bus priversti kilstelėti kainas. Kai kur jos jau išaugo. ...

  • Smulkųjį verslą traukia naujos prestižinės sostinės gyvenvietės
    Smulkųjį verslą traukia naujos prestižinės sostinės gyvenvietės

    Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad sostinėje vis dar matomas spartus naujos statybos aukštesnės klasės būsto rinkos augimas kartu didina ir daugiabučiuose ar šalia jų esančių komercinių patalpų paklausą. ...

  • Miestuose atsiras daugiau už ES lėšas sutvarkytų parkų?
    Miestuose atsiras daugiau už ES lėšas sutvarkytų parkų?

    Šalies miestuose netrukus gali atsirasti daugiau už Europos Sąjungos (ES) lėšas sutvarkytų parkų. Seimui siūloma palengvinti tvarką, pagal kurią savivaldybės iš Nacionalinė žemės tarnybos (NŽT) galėtų perimti valstybinius mi...

    1
  • Ekologiniai ūkiai liks be išmokų
    Ekologiniai ūkiai liks be išmokų

    Šalies Vyriausybės plane numatyta per artimiausius trejus metus ekologinių ūkių dirbamus žemės plotus padidinti 2 proc., tačiau bent dėl pirmųjų valdžios darbų greičiausiai tiek pat ar net smarkiau šie plotai sumenks. Žemės ūkio m...

  • Lietuvos vežėjai abejoja bendra Europos kelių rinkliava
    Lietuvos vežėjai abejoja bendra Europos kelių rinkliava

    Europos Komisija planuoja visoje Europos Sąjungoje įvesti bendrą kelių rinkliavą, nes tai supaprastintų judėjimą Europos keliais. Tačiau Lietuvos vežėjai netiki, kad tokie planai gali išsipildyti, rašo "Lietuvos rytas". ...

  • Kas kiek gauna jūrinėje srityje?
    Kas kiek gauna jūrinėje srityje?

    Ne kartą girdėjome teiginių, kad uosto veikla yra itin svarbi Lietuvos ir Klaipėdos miesto ekonomikai, ir atlyginimai čia didesni nei kitur. ...

    10
  • Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją
    Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją

    Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį pe...

  • Duodamas startas SGD varomo lokomotyvo gamybai
    Duodamas startas SGD varomo lokomotyvo gamybai

    Prieš metus įsteigtas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasteris šios platformos rėmuose užsimezgusias verslo partnerystes sėkmingai nukreipia generuojant inovatyvius sprendimus, kurie praplės SGD pritaikymo galimybes ir palengvin...

  • A. Paškevičiūtė apie mokesčių pertvarką: ji pasitarnautų užčiaupiant zyzuolius
    A. Paškevičiūtė apie mokesčių pertvarką: ji pasitarnautų užčiaupiant zyzuolius

    Vyriausybei paskelbus apie galimą mokesčių pertvarką, kuomet visas įmokas „Sodrai“ mokėtų darbuotojas, nors šiuo metu 31 proc. už jį sumoka darbdavys, neliko abejinga ir Aistė Paškevičiūtė. ...

  • Seimas spręs, ar plėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti sąrašą
    Seimas spręs, ar plėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti sąrašą

    Visų be išimties biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė būtų valstybė ar savivaldybė, vadovus, pavaduotojus ir jų šeimos narius siūloma įpareigoti deklaruoti turtą ir pajamas. ...

Daugiau straipsnių