Lietuva skolinsis eurais?

Finansų ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu yra gana neparankus laikas Lietuvai tarptautinėse rinkose platinti obligacijų emisiją, tačiau kitos išeities mūsų šalis neturi.

Rimtas įspėjimas

„Europa turi daug rūpesčių, ir padėtis kasdien keičiasi. Šiandien gali būti vienos sąlygos, o rytoj – kitos. Manau, kad šiuo metu apskritai netinkamas metas skolintis, tačiau Lietuva neturi kitos išeities", – sakė finansų maklerio įmonės „Orion Securities" kapitalų rinkos vadovas Mindaugas Strėlis.

Pastaruoju metu netylant ažiotažui dėl Graikijos, Senojo žemyno valstybių obligacijų pajamingumas didėja. Kuo vyriausybių obligacijų pajamingumas mažesnis, tuo šalis, investuotojų vertinimu, yra patikimesnė.

„Net didelėms ES šalims tampa sunku pasiskolinti. Lietuvai tai – rimtas įspėjimo signalas. Investuotojai nelygina Lietuvos su Graikija. Jie vertina visas ES šalis bendrai. Tiesa, didžiosios ES valstybės – Prancūzija, Didžioji Britanija – išskiriamos, o Lietuva lieka savotiškas užkampis. Patikėkite, investuotojai nestudijuoja mūsų šalies statistikos rodiklių. Jie arba skolina, arba ne", – aiškino „Orion Securities" atstovas.

„Bendras nerimas dėl euro zonos ir įsiskolinusių valstybių neigiamai veikia situaciją rinkose ir gali sujaukti Lietuvos Vyriausybės planus dar kartą šiais metais pasiskolinti užsienyje", – abejoja ir Violeta Klyvienė, „Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Iš Estijos – geros žinios

Neigiamą Graikijos įvykių šleifą linkęs įvertinti ir buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius Lukas Tursa, vadovaujantis Ukrainos bankui VAB.

„Be abejo, neigiamas efektas gali būti, nes Lietuva nėra izoliuota nuo finansinių problemų kitose ES šalyse. Dėl to blogos naujienos iš bet kurios ES šalies vienaip ar kitaip lemia likusių šalių skolinimosi kainą. Tačiau Vyriausybė dėl mažesnio skolinimosi poreikio, galimybės skolintis vidaus rinkoje ir dar ne visai išleistų 2 mlrd. JAV dolerių gali laukti momento, kai neigiamų veiksnių įtaka sumažės", – kalbėjo L.Tursa.

Vis dėlto esama ir pozityvių naujienų. Estija nuo kitų metų įsives eurą – tai gera žinia Lietuvai, nes investuotojai vertina visą Baltijos regioną. Tačiau kiek tai gali lemti mūsų šalies skolinimosi kainą, ekspertai neprognozuoja.

L.Tursa svarstė, kad jeigu Lietuva išleistų 5 metų trukmės emisiją eurais, skolinimosi kaina šiuo metu būtų apie 5 proc. O sėkmingai pasirinkus emisijos išleidimo laiką, palūkanos gali būti žemesnės nei 5 proc.

„Šiuo metu dėl geresnio pajamų surinkimo ir griežtesnės išlaidų kontrolės Lietuvos skolinimosi poreikis bus mažesnis negu planuotas metų pradžioje. Todėl Vyriausybei nereikės ieškoti finansavimo skirtingose rinkose ir ji gali ramiai koncentruotis į tas rinkas, kuriose ją geriausiai žino ir yra mažiausia rizika, t. y. vidaus ir euro rinkos", – sakė bankininkas.

Jo nuomone, Vyriausybei būtų palankiausiai skolintis eurais ir litais, nes tai leidžia išvengti valiutos keitimo rizikos: „Manau, tai ir bus daroma: Vyriausybė skolinsis aukcionuose litais per visus metus ir ieškos „patogaus lango" antroje metų pusėje išleisti 500–1000 mln. eurų obligacijų emisiją."

Dolerių atsikandome?

M.Strėlis taip pat svarstė, kad artimiausią obligacijų emisiją Lietuva veikiausiai platins eurais, o ne doleriais kaip šiemet vasarį.

„Skolinantis užsienio valiuta tenka draustis nuo valiutų kurso svyravimo. Taigi šiandien Lietuvai būtų geriau skolintis eurais, o ne doleriais, nes draudimas labai brangus. Be to, euro kursas dolerio atžvilgiu tebėra nukritęs", – vertino „Orion Securities" atstovas.
Pašnekovų nuomone, mūsų šaliai šį kartą nevertėtų skolintis labai ilgam laikui – 10 metų, o rinktis trumpesnį 4–6 metų terminą. Renkantis laikotarpį labai svarbu įvertinti, kaip išsidėstę ankstesnių skolų išpirkimo terminai, kad per vienus metus nereiktų grąžinti didelių sumų, nes tuomet teks skolas perfinansuoti.

„Atsižvelgiant į užsienio skolos grąžinimo grafiką, galima daryti prielaidą, kad Vyriausybė leis 4, 7 arba 10 metų trukmės obligacijų emisiją", – teigė L.Tursa.

Draudžiamos visos paskolos

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas aiškino, kad nuo valiutų kursų svyravimo draudžiamas kiekvienas sandoris, sudaromas ne litais arba ne eurais. Nuo JAV dolerio kurso svyravimo yra drausta ir paskutinė vasarį išplatinta obligacijų emisija.

„Visa emisija buvo apdrausta sudarant užsienio valiutų apsikeitimo sandorius (angl. – cross currency swap). Jų esmė ta, kad Finansų ministerija, išleidusi obligacijų emisiją JAV doleriais, sudarė sandorius, kuriais „pakeitė" valiutą iš dolerių į eurus, tad palūkanas mokės ir, suėjus išpirkimo terminui, obligacijas išpirks už eurus. Palūkanų norma fiksuota ir nepriklauso nuo JAV dolerių ir euro kurso svyravimo", – teigė G.Norkūnas.

Anot jo, pritaikius išvestines finansines priemones, už vasarį išplatintą obligacijų emisiją mokama vidutinė palūkanų norma eurais sudaro 6,871 proc., o metinė palūkanų norma JAV doleriais sudarė 7,375 proc.

Finansų ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu yra gana neparankus laikas Lietuvai tarptautinėse rinkose platinti obligacijų emisiją, tačiau kitos išeities mūsų šalis neturi.

Rimtas įspėjimas

„Europa turi daug rūpesčių, ir padėtis kasdien keičiasi. Šiandien gali būti vienos sąlygos, o rytoj – kitos. Manau, kad šiuo metu apskritai netinkamas metas skolintis, tačiau Lietuva neturi kitos išeities", – sakė finansų maklerio įmonės „Orion Securities" kapitalų rinkos vadovas Mindaugas Strėlis.

Pastaruoju metu netylant ažiotažui dėl Graikijos, Senojo žemyno valstybių obligacijų pajamingumas didėja. Kuo vyriausybių obligacijų pajamingumas mažesnis, tuo šalis, investuotojų vertinimu, yra patikimesnė.

„Net didelėms ES šalims tampa sunku pasiskolinti. Lietuvai tai – rimtas įspėjimo signalas. Investuotojai nelygina Lietuvos su Graikija. Jie vertina visas ES šalis bendrai. Tiesa, didžiosios ES valstybės – Prancūzija, Didžioji Britanija – išskiriamos, o Lietuva lieka savotiškas užkampis. Patikėkite, investuotojai nestudijuoja mūsų šalies statistikos rodiklių. Jie arba skolina, arba ne", – aiškino „Orion Securities" atstovas.

„Bendras nerimas dėl euro zonos ir įsiskolinusių valstybių neigiamai veikia situaciją rinkose ir gali sujaukti Lietuvos Vyriausybės planus dar kartą šiais metais pasiskolinti užsienyje", – abejoja ir Violeta Klyvienė, „Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Iš Estijos – geros žinios

Neigiamą Graikijos įvykių šleifą linkęs įvertinti ir buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius Lukas Tursa, vadovaujantis Ukrainos bankui VAB.

„Be abejo, neigiamas efektas gali būti, nes Lietuva nėra izoliuota nuo finansinių problemų kitose ES šalyse. Dėl to blogos naujienos iš bet kurios ES šalies vienaip ar kitaip lemia likusių šalių skolinimosi kainą. Tačiau Vyriausybė dėl mažesnio skolinimosi poreikio, galimybės skolintis vidaus rinkoje ir dar ne visai išleistų 2 mlrd. JAV dolerių gali laukti momento, kai neigiamų veiksnių įtaka sumažės", – kalbėjo L.Tursa.

Vis dėlto esama ir pozityvių naujienų. Estija nuo kitų metų įsives eurą – tai gera žinia Lietuvai, nes investuotojai vertina visą Baltijos regioną. Tačiau kiek tai gali lemti mūsų šalies skolinimosi kainą, ekspertai neprognozuoja.

L.Tursa svarstė, kad jeigu Lietuva išleistų 5 metų trukmės emisiją eurais, skolinimosi kaina šiuo metu būtų apie 5 proc. O sėkmingai pasirinkus emisijos išleidimo laiką, palūkanos gali būti žemesnės nei 5 proc.

„Šiuo metu dėl geresnio pajamų surinkimo ir griežtesnės išlaidų kontrolės Lietuvos skolinimosi poreikis bus mažesnis negu planuotas metų pradžioje. Todėl Vyriausybei nereikės ieškoti finansavimo skirtingose rinkose ir ji gali ramiai koncentruotis į tas rinkas, kuriose ją geriausiai žino ir yra mažiausia rizika, t. y. vidaus ir euro rinkos", – sakė bankininkas.

Jo nuomone, Vyriausybei būtų palankiausiai skolintis eurais ir litais, nes tai leidžia išvengti valiutos keitimo rizikos: „Manau, tai ir bus daroma: Vyriausybė skolinsis aukcionuose litais per visus metus ir ieškos „patogaus lango" antroje metų pusėje išleisti 500–1000 mln. eurų obligacijų emisiją."

Dolerių atsikandome?

M.Strėlis taip pat svarstė, kad artimiausią obligacijų emisiją Lietuva veikiausiai platins eurais, o ne doleriais kaip šiemet vasarį.

„Skolinantis užsienio valiuta tenka draustis nuo valiutų kurso svyravimo. Taigi šiandien Lietuvai būtų geriau skolintis eurais, o ne doleriais, nes draudimas labai brangus. Be to, euro kursas dolerio atžvilgiu tebėra nukritęs", – vertino „Orion Securities" atstovas.
Pašnekovų nuomone, mūsų šaliai šį kartą nevertėtų skolintis labai ilgam laikui – 10 metų, o rinktis trumpesnį 4–6 metų terminą. Renkantis laikotarpį labai svarbu įvertinti, kaip išsidėstę ankstesnių skolų išpirkimo terminai, kad per vienus metus nereiktų grąžinti didelių sumų, nes tuomet teks skolas perfinansuoti.

„Atsižvelgiant į užsienio skolos grąžinimo grafiką, galima daryti prielaidą, kad Vyriausybė leis 4, 7 arba 10 metų trukmės obligacijų emisiją", – teigė L.Tursa.

Draudžiamos visos paskolos

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas aiškino, kad nuo valiutų kursų svyravimo draudžiamas kiekvienas sandoris, sudaromas ne litais arba ne eurais. Nuo JAV dolerio kurso svyravimo yra drausta ir paskutinė vasarį išplatinta obligacijų emisija.

„Visa emisija buvo apdrausta sudarant užsienio valiutų apsikeitimo sandorius (angl. – cross currency swap). Jų esmė ta, kad Finansų ministerija, išleidusi obligacijų emisiją JAV doleriais, sudarė sandorius, kuriais „pakeitė" valiutą iš dolerių į eurus, tad palūkanas mokės ir, suėjus išpirkimo terminui, obligacijas išpirks už eurus. Palūkanų norma fiksuota ir nepriklauso nuo JAV dolerių ir euro kurso svyravimo", – teigė G.Norkūnas.

Anot jo, pritaikius išvestines finansines priemones, už vasarį išplatintą obligacijų emisiją mokama vidutinė palūkanų norma eurais sudaro 6,871 proc., o metinė palūkanų norma JAV doleriais sudarė 7,375 proc.


Šiame straipsnyje: obligacijosemisijaskola

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių