- Andrejus Žukovskis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sraigių rinkimo sezonas juda link pabaigos. Kol lietuviškų moliuskų supirkėjai skaičiuoja pelną, sraigynų šeimininkai dar tik kelia savo augintinius iš žiemos miego.
Užsienyje gamina dešras
"Įsivaizduokite, Kroatijoje iš sraigių jau gaminamas saliamis. Lietuva, deja, kol kas išlieka tik žaliavos tiekėja", – pasakojo Sraigių augintojų asociacijos pirmininkas Tomas Jacinkevičius.
Vyriškis jau septintus metus puoselėja savo Helix aspersa maxima, arba tiesiog "maksiminių", sraigių ūkį. Visą produkciją T.Jacinkevičius, drauge su kitais asociacijos nariais, eksportuoja į Italiją, Ispaniją, Graikiją ir žinoma – Prancūziją. Sau pasilieka tik tiek, kiek smaguriauja šeima.
"Mes sraiges ir patys gaminamės. Vaikai jas labai mėgsta, gal todėl, kad neturi jokių stereotipų, kaip antai – aš tokių šliužų nevalgysiu. Visiems rekomenduoju paragauti. Žinoma, skaniausios sraigės yra šviežios, o tokių net geriausiame Lietuvos restorane sunku surasti. Mes parduodame jas į užsienį, o jau iš ten sraigės grįžta pas mus perdirbtos, sušaldytos ir, deja, praradusios dalį savo vertingųjų savybių", – apgailestavo T.Jacinkevičius.
Vertina laukines sraiges
Vilniuje sraiges superkančios įmonės "Gudukas" vadovas Arvydas Liutkus mano, kad ir natūraliai gamtoje užaugusių sraigių pakanka užsieniečių užgaidoms patenkinti. Įmonės vadovas tvirtino, kad nuo gegužės 1 d. į daugiau nei šimtą įmonės supirkimo punktų priduoti keli šimtai tonų sraigių. Žmonės jų atneša ir po kelis ar keliasdešimt kilogramų.
"Yra buvęs atvejis, kai žmogus atvežė pilną priekabą sraigių. O šiaip dažniausiai būna įvairiai. Maišais neša. Būna, kad ir iš sraigių fermų mums atveža priduoti, mes jų neskirstome. Svarbiausia, kad šios sraigės ypač vertingos. Čia pas mus jos vynuoginės, o Prancūzijoje – burgundiškos. 80 proc. mūsų produkcijos iškeliauja būtent į šią šalį", – džiaugėsi A.Liutkus.
Tai, kad lietuviškos sraigės skaniausios, pripažįsta ir Vilniuje studijuojantis prancūzas Vladimiras Ejotas. Jis prisimena, kaip teko nustebti, po lietaus pamačius iš visų pakampių pasirodžiusius pilvakojus.
"Lietuvoje natūralios sraigės ir didesnės nei pas mus. Jų visur daug, ypač po lietaus. Pats ne kartą esu matęs. Žinau, kad jas eksportuoja į Prancūziją ir jos pas mus labai vertinamos. Tiesa, aš pats sraigių nelabai mėgstu, jos man skanios tik tiek, kiek skanus būna su jomis patiekiamas padažas. Svarbiausia, kad būtų daug petražolių ir česnakų", – sraigių skonio paslaptį atskleidė V.Ejotas.
Moka už kokybę
Kad spėtų numalšinti prancūzų apetitą, patyrę sraigių rinkėjai sraiges į supirkimo punktus gabena iki liepos pradžios, kol pilvakojų moliuskų rinkimo nepradeda riboti gamtosaugos įstatymai. Tačiau pats sraigių sezono pikas būna esant drėgnam orui ir dar nesužėlus aukštai žolei.
"Kai sausra, sraigės slepiasi, vėliau jų žolėje nesimato, o nuo liepos 1-osios jos pradeda daugintis ir tada įstatymai draudžia jas rinkti", – "sraigiavimo" ypatybes atskleidė A.Liutkus.
Kadangi įstatymais taip pat draudžiama rinkti mažesnes nei 28 mm dydžio sraiges, kilogramą vidutiniškai sudaro apie 50 vienetų. Už šitokį kiekį žmogus gali tikėtis nuo 80 centų iki 2,5 lito. Viskas priklauso nuo įgūdžių.
"Yra tokių, kurie tik kelis litus nori užsidirbti. Prikrauna sraigių į purviną maišą, atneša, ten pusė vandens. Aišku, už šitokias mokame po 80 centų, o štai jeigu žmogus sraiges padžiovina, palaiko namuose, išvalo, tai gali tikėtis ir dviejų su puse ir net trijų litų už kilogramą", – tvirtino "Guduko" direktorius.
Tarpusavyje nekonkuruoja
Kai laukinės sraigės jau būna beatsisveikinančios su šiuo pasauliu, T.Jacinkevičius saviškes dar tik išgena pasiganyti.
"Žiemą jos gimsta, iki tol maitinu kreida ir miltais, o pavasarį jos jau iškeliauja į gryną orą ir valgydamos įvairų žalią pašarą iki rudens užauga. Kai pradėjau savo verslą, pirmaisiais metais vos keli kibirai užaugo, o dabar net penkias tonas gal pavyks surinkti", – savo planais dalijosi sraigyno šeimininkas.
Supirkėjai tikina nematantys ypatingo skirtumo tarp gamtoje ir fermose užaugintų sraigių. Tiesiog gamtoje sraigės bręsta apie trejus metus, o "ferminės" prekinės išvaizdos tampa 7–8 mėnesių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...