- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva ir dar penkios Europos Sąjungos (ES) narės iš Vidurio ir Rytų Europos gali blokuoti ES biudžeto taisyklių reformą, antradienį pranešė "Reuters" naujienų agentūra, remdamasi neįvardytais šaltiniais ES.
Teigiama, kad skurdesnės ES šalys nepritaria siūlomai kapitalo struktūrai, kuri būtų taikoma nuolatiniam finansinės pagalbos regione fondui.
Anot pareigūnų, pagal siūlomą schemą, šalys, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) yra mažesnis, turėtų mokėti santykinai daugiau.
Kovodami su krize, ES lyderiai pernai sutarė dėl nuolatinės finansinės pagalbos schemos - Europos stabilumo mechanizmo (ESM), kuris 2013 metais pakeis Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF).
"Jeigu nebus pakeistas ESM kapitalo formavimo principas, mes blokuosime susitarimą dėl valdymo paketo, kai jis sugrįš iš parlamento, o ES finansų ministrai turės patvirtinti tai vieningai", - sakė vienos delegacijos narys, kurį cituoja "Reuters".
Euro zonos narės Estija ir Slovakija bei bendrą valiutą ateityje ketinančios įsivesti Lietuva, Latvija, Bulgarija ir Čekija mano, kad ESM kapitalo formavimas remiantis Europos centrinio banko (ECB) finansavimo struktūra yra nesąžiningas.
Pagal ECB schemą, kiekviena valstybė vertinama dviem lygiaverčiais kriterijais - pagal šalies BVP ir gyventojų skaičiaus dalį. Anot pareigūnų, pagal tokią schemą, šalys, kur BVP vienam gyventojui rodiklis yra mažesnis, mokės santykinai daugiau.
"Jeigu šalyje yra daugiau gyventojų negu BVP, palyginus su ES, tokia šalis yra skurdi, o mokėti turi daugiau, palyginus su savo BVP, - aiškino vienas pareigūnų. - Šalis, kurioje BVP vienam žmogui yra didelis, kaip, pavyzdžiui, Liuksemburgas, mokės mažiau, palyginus su jo BVP".
Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklošas antradienį pareiškė, kad minima schema būtų grindžiama šalies ekonomikos stiprumu.
Pasak jo, kriterijus gali būti ir šalies finansų sektoriaus stiprumas arba skolos dydis.
ES pareigūnai sako, jog šiuo klausimu diskutuota ES finansų ministrų susitikime pirmadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...