- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva 2014-2020 metais gali tikėtis didesnės paramos transporto projektams nei per ankstesnį finansinį laikotarpį, teigia Europos Komisijos viceprezidentas bei komisaras Siimas Kallasas.
"Jei viskas klostysis gerai, aš manau, kad turėsime daugiau lėšų projektams - Lietuvoje taip pat", - penktadienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi Vilniuje žurnalistams sakė S.Kallasas.
Naujojoje finansinėje Europos Komisijos siūlomoje programoje numatytas didesnis finansavimas teik Lietuvos transporto, tiek energetikos projektams. Transporto infrastruktūrai lėšų bus skirta net du kartus daugiau nei 2007-2013 metais - numatytas tolesnis kelių bei geležinkelių infrastruktūros projektų "Via Baltica" ir "Rail Baltica" finansavimas.
S.Kallasas teigė, jog Europos Komisijos ir Baltijos šalių parengtoje "Rail Baltica" studijoje atlikti skaičiavimai parodė, jog "Rail Baltica" gali kainuoti 3-3,5 mlrd. eurų (10,4-12,08 mlrd. litų).
"Jei yra įsipareigojimas, tai (užbaigti šį projektą - BNS) įmanoma", - kalbėjo už transporto klausimus atsakingas ES komisaras. Jis pripažino, jog "Rail Baltica" projekte yra "tam tikro vėlavimo", tačiau vyriausybės, anot jo, daro tai, ką įsipareigojo, net ir atsižvelgiant į sunkias ekonomines aplinkybes.
S.Kallasas atmetė abejones, kad parama bendrijoje naujuoju laikotarpiu gali būti per daug išskaidyta.
"Aš manyčiau priešingai. Bent jau mano pageidavimas yra priešingas - koncentruotis į matomus transeuropinius projektus. Taigi, aš manau, kad paskirstyti pinigus, žinoma, bus didelis darbas. Viskas priklauso nuo sektorių, tačiau transporte, žinoma, nėra prasmės padalyti mažas pinigų sumas. Prasminga turėti fokusuotą (paramą) - pasieniui, technologijoms kaip perspėjimo sistemoms, oro transporto valdymui - didiesiems projektams", - kalbėjo komisaras.
Tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Andrius Kubilius penktadienį teigė, jog ES parama padėtų Lietuvai išvengti izoliacijos Europos Sąjungoje.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, su kuriuo EK viceprezidentas susitiks vėliau penktadienį, ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva sieks, jog 2014-2020 metais Europos Sąjungos parama šalies transporto ir infrastruktūros projektams būtų didesnė nei 2007-2013 metais, kai jiems skirta 5,3 mlrd. litų.
Lietuva planuoja, kad 2014-2020 metais paramos reikėtų tiesiamam geležinkeliui "Rail Baltica", automagistralei "Via Baltica", naujoms geležinkelių linijoms, oro uostų bei Klaipėdos jūrų uosto plėtrai.
"Rail Baltica" projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) fondo lėšomis. Infrastruktūros projektams, kurių bendra vertė siekia 1,149 mlrd. litų, iš Europos Sąjungos TEN-T fondo Lietuvai iki šiol skirta 325 mln. litų finansinės paramos.
Pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) Lietuvai 2014-2020 metais numatyta ES parama yra viena didžiausių ES. Ji sudarytų apie 4,16 proc. BNP (2007–2013 metų finansinėje perspektyvoje - 3,77 proc.).
Europos Komisija birželio pabaigoje iš viso pasiūlė skirti 50 mlrd. eurų transporto, energetikos ir informacinių bei ryšių technologijų projektams, kuriais siekiama sukurti daugiau jungčių, kad būtų lengviau patekti į vidaus rinką ir išnyktų tam tikrų "salų" izoliacija.
Preliminariai numatyta, kad šiems tikslams 40 mlrd. eurų bus skira iš naujos Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir dar 10 mlrd. eurų - iš Sanglaudos fondo. Nauja Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybių taikyti novatoriškas finansavimo priemones, kad būtų paspartintos ir užtikrintos didesnės investicijos, nei teikiant tik viešąjį finansavimą. Komisija skatins naudoti ES projektų obligacijas, kad būtų įgyvendinti šie svarbūs projektai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?8
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai4
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...