Lenkijos valdžia neprieštaraus „Orlen Lietuva“ pardavimui (papildyta)

Lenkijos vyriausybė koncernui „PKN Orlen“ davė visišką sprendimo laisvę dėl įmonės „Orlen Lietuva“ pardavimo. Labiausiai tikėtina, kad į Mažeikius grįš rusai.

Dėl pardavimo kalta Lietuva?

Didžiulį „PKN Orlen“ akcijų paketą valdanti Lenkijos Valstybės iždo ministerija pripažįsta uždegusi žalią šviesą Mažeikių įmonės pardavimui. „Remsime įmonę priimant jai naudingus sprendimus, tačiau sprendimo teisę turi „Orlen“, - naujienų agentūrai PAP sakė ministerijos atstovas spaudai Maciejus Wewióras.

Lenkijos ekspertai piešia kelis galimus Mažeikių įmonės ateities scenarijus. „Kiekvienas scenarijus yra įmanomas, tačiau sprendimai turi būti ekonominio pobūdžio. Reikia skubiai išanalizuoti situaciją ir pasirinkti geriausiai „Orlen“ interesus atitinkančią išeitį. Neatmesčiau galimybės, kad visa tai baigsis Mažeikių įmonės pardavimu, jeigu situacija Lietuvoje nepakis“, - teigė buvęs Lenkijos ūkio ministras Januszas Steinhoffas.

Pasak jo, „PKN Orlen“ galbūt nesiimtų drastiškų veiksmų, jeigu Lietuvos valdžia priimtų keletą sprendimų, kurių jau seniai reikalauja lenkų koncernas. Buvęs ministras priminė tiek „Orlen“ konfliktą su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl išardytų bėgių, tiek Vyriausybės nenorą suteikti lenkų koncernui bent dalinę bendrovės „Klaipėdos nafta“ kontrolę.

Kiti variantai

J.Steinhoffo manymu, „Orlen“ veikiausiai neparduos visų savo valdomų didžiausios Lietuvos įmonės akcijų. „Galbūt pavyktų rasti partnerį, galintį prieiti prie naftos išteklių. Nebūtinai Rusijos įmonę, tačiau nereikėtų atmesti pirkėjo iš Rusijos variantą“, - svarstė buvęs ministras.

Andrzejus Szczęśniakas, nepriklausomas rinkos ekspertas, taip pat laiko „Orlen Lietuva“ pardavimą bene realiausiu scenarijumi. Tačiau įmanomi ir kiti variantai. Pavyzdžiui, eksperto manymu, bendrovė gali būti restruktūrizuojama. Esą restruktūrizacijos kelias būtų gana paprastas: kaštų mažinimas ir dalies darbuotojų atleidimas.

Kainos prognozės lenkų nedžiugina

2006 metais „PKN Orlen“ už 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų bendrovei „Yukos International UK“ sumokėjo 1,492 mlrd. JAV dolerių (to meto kursu – 3,883 mlrd. litų), o už 30,66 proc. Lietuvos Vyriausybės valdomų – dar 851,829 mln. dolerių (2,217 mlrd. litų). Pernai pavasarį, laikydamasis sutartinių įsipareigojimų, lenkų koncernas iš Lietuvos nupirko paskutinius 10 proc. įmonės akcijų – už jas sumokėta 285 mln. JAV dolerių (apie 700 mln. litų). Vien įmonės akcijų pirkimas lenkams atsiėjo beveik 2,63 mlrd. JAV dolerių. Rusijos ekspertų manymu, lenkams labai pasiseks, jei pardavę Mažeikių įmonę jie atgaus bent pusę šios sumos.

Rusijos dienraščio „Vedomosti“ kalbintas analitikas Denisas Borisovas pareiškė, esą „PKN Orlen“ už 100 proc. bendrovės akcijų gali tikėtis ne daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių.

„Lukoil“ į Mažeikius nesikraustys?

Dienraščio „Vedomosti“ teigimu, vienas didžiausių Rusijos koncernų bei didžiausio Lietuvos degalinių tinklo valdytojas „Lukoil“ Mažeikių įmone jau nesidomi. Tokią žinią „Vedomosti“ pateikė remdamasis neįvardinti šaltiniu Rusijos koncerne.

Kiti stambūs Rusijos koncernai kol kas nedalija komentarų šia tema. Tarp realiausių pretendentų tapti naujais „Orlen Lietuva“ šeimininkais minimi „Surgutneft“, „Rosneft“ ir „TNK-BP“.

Primename, kad „PKN Orlen“ pasamdė japonų banką „Nomura“ rūpintis Mažeikių įmonės perspektyvomis. Japonai iki šių metų pabaigos turi pateikti galimus bendrovės ateities variantus, jie taip pat įgalioti derėtis su galimais pirkėjais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių