Lenkijos-Lietuvos pasienyje skatinamas verslas

Pasienyje su Lenkija – abiejose pusėse – veikia apie pusė tūkstančio daugiausia smulkių įmonių, kurių verslo partneriai – kaimyninėje šalyje.

Įmonių veiklą palengvina ir kalbos barjero nebuvimas, mat darbuotojai dažniausia moka ir lietuviškai, ir lenkiškai. ES verslumui pasienyje skatinti yra skyrusi beveik milijoną litų, praneša LTV naujienų tarnyba.

Apie tiek Punske, tiek Kalvarijoje už ES lėšas įsteigtus verslo ir turizmo informacijos centrus regiono verslininkai, ir vietos savivaldybių atstovai atsiliepia teigiamai: čia galima sužinoti apie abiejų šalių rinkas, laisvas nišas.

Įmonių pasienyje bendradarbiavimas, anot vietos valdžių, mažina nedarbą. O šis Kalvarijos ir Lazdijų rajonuose siekia septyniolika procentų, Punske – daugiau nei 5 proc.

Ekspertų teigimu, pasienyje galima plėtoti paslaugų, maisto gamybos sektorius. Antai Punsko vietinės kepyklėlės savininkė, gavusi iš valstybės pirminę 40 tūkstančių zlotų paramą, savo gaminius sėkmingai parduoda ir Lietuvoje. Ir dar žada plėstis.

„Pirmiausia tai užsiregistravau savo veiklą, gavau paramą pinigais, nusipirkome krosnį, po to įdarbinau vieną bedarbę“, – teigia Regina Pik, verslininkė iš Punsko.

Pasienio regione jau veikia nemažai medienos perdirbimo įmonių, kaimo turizmo sodybų, plečiasi žemės ūkio technikos, trąšų prekyba. Už ES paramos lėšas pasienyje dar planuojama rengti mokymus verslininkams.


Šiame straipsnyje: Pasienio ruožaspasienis

NAUJAUSI KOMENTARAI

p

p portretas
nesupratau ka norejo parasyti kur esme

To 1

To 1 portretas
Parašyta, ''Lenkijos-Lietuvos pasienyje skatinamas verslas'', ko čia nesuprasti.

balalaikininku pasiekimai

balalaikininku pasiekimai portretas
Ypatingai sudėtinga situacija susidarė Lietuvos transporto-pervežimo įmonėse. Galime drąsiai teigti, kad 90% respublikoje registruotų transporto įmonių įžūliai apgaudinėja vairuotojus išmokėdami komandiruotpinigius ir išskaičiuodami išgalvotas žalas, bei darbo sutartyse sulygtą darbo užmokestį. Deja, šios problemos negali išspręsti inspekcijos, nei valdininkai raudodami apie „kiaurą Lietuvos biudžetą“, vietoj to, kad įpareigotų tokius darbdavius neslėpti „komandiruotpinigių“ o juos mokėtų sąžiningai nuskaičiuojant mokesčius VSDFV (sodrai) ir mokesčių inspekcija. Kodėl mūsų biudžetas „kiauras“ ar kitaip sakant gyvename skolose? Atsakymas: - Nes valdžia leidžia vogti vidury baltos dienos neapmokestindama pervežimo įmonių komandiruotpinigių, leisdama apvoginėti mūsų vaikus, (nes sodros deficitą, valstybės skolas grąžins jie). Gana to, kad darbdavys nemoka mokesčių nuo komandiruotpinigių, pažeidžia dirbančiojo teisę į socialines garantijas, dar darbuotojas, kaip paprastai be liudininkų, verčiamas pasirašyti ant dokumentų su didesne suma, nei jam išmokama, jam nuolat grasinama, kad jei jis kam nors pasiskųs - neteks darbo. Šie pažeidimai tapo masiniai, o vyriausybinės kontrolės institucijos bejėgiškai baksnoja į vyriausybę ir kartoja, kad tokia liberalizmo kaina.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių