Lenkai ragina lietuvius vykti ne automobilių keliais, o atplaukti jūrų keltais

Lenkija siūlo lietuviams į Vakarus traukti ne šios šalies automobilių keliais, o atplukdyti krovinius jūrų keltais, o uostų kompanijų įgyvendinami bendri projektai leistų kartu naudotis Europos Sąjungos (ES) parama trumpųjų nuotolių laivybai.

Tokią galimybę su Lenkijos Sčecino ir Gdynės jūrų uostų delegacijomis aptarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai, Lietuvos jūrų krovos kompanijų atstovais, penktadienį rašo dienršatis "Lietuvos žinios".

Lenkai džiaugėsi, kad Klaipėdos uosto įmonės dirba sėkmingiau ir nepatiria tokių sunkumų, kokių tenka išgyventi jų valstybės įmonėms - pastaruoju metu dėl ekonomikos sunkmečio bankrutavo visos Lenkijos uosto Sčecino laivų statyklos. Panaši situacija, svečių teigimu, susiklostė ir Gdynios uoste.

Lenkai kalbėjo apie siekį užmegzti glaudesnius ir abiem šalims naudingus ryšius tarp uosto kompanijų, įgyvendinti bendrus ekonominius projektus, kartu naudotis ES transporto programos "Marco Polo" parama trumpųjų nuotolių laivybai. Sčecino uosto atstovas Krzystofas Pilarskis pažymėjo, kad anksčiau dėl keltų linijos buvo tartasi su laivybos kompanija DFDS, bet ši kaip partnerį pasirinko ne Sčeciną, o netoliese esantį Vokietijos Zasnico uostą.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad abiejų valstybių atstovai pasirašė memorandumą, kuriame pabrėžė abiejų šalių uostų ir jūrinio bendradarbiavimo svarbą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad lenkų idėja jūra sujungti Sčeciną ir Klaipėdą yra gera, nes šis uostas, skirtingai nei Gdanskas, įsikūręs dvigubai toliau, be to, prie pat Vokietijos sienos.

Prieš keletą metų Susisiekimo ministerija buvo įsteigusi darbo grupę, kuri ne kartą analizavo linijos organizavimo galimybes. Didžiausia Lenkijos laivybos kompanija "Polish Baltic Shipping", labiau žinoma kaip operatorius "Polferries", tada pareiškė, kad linijai trūksta ekonominio pagrindo. "Tuomet buvo labai didelės naftos ir laivų kuro kainos, o šiandien jos mažesnės. Todėl būtų tikslinga grįžti prie svarstymų", - aiškino A.Drungilas.

Pradedamo statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas sako, jog ne uostas ar terminalas sprendžia, kokią liniją atidaryti. "Per susitikimą su lenkais abi šalys dar kartą patvirtino, kad norų sujungti Klaipėdos ir Lenkijos uostus yra, bet laivybos operatoriai neįžvelgia tokio poreikio. Mes net nesvarstėme, kada tokia linija galėtų būti, nes tai galėtų pasakyti tik laivybos operatorius", - kalbėjo B.Petrauskas.

Sčecinas gana seniai siekia atidaryti keltų liniją į Klaipėdą. Pirmosios konsultacijos šiuo klausimu vyko prieš aštuonerius metus.


Šiame straipsnyje: jūrų keltai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių