- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trys Baltijos šalys, prisijungusios prie finansinių problemų kamuojamos euro zonos, įneštų daugiau finansinės drausmės, mano vienas žymiausių Europos ekonomistų, buvęs Lenkijos finansų ministras ir centrinio banko vadovas Leszekas Balcerowiczius.
Ekonomistas interviu BNS pirmadienį teigė, jog nacionalines valiutas su euru susiejusios Lietuva ir Latvija turėtų žengti ir paskutinį žingsnį - prisijungti prie euro zonos. Estija eurą įsivedė 2011 metų pradžioje.
L. Balcerowiczius, Lietuvos sostinėje lankydamasis Vilniaus universtiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto kvietimu, atsakė į BNS klausimus.
BNS: Po gilios finansų krizės 2009 metais Baltijos šalių ekonomikos šuo metu nuosaikiai auga. Naujausiais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostatas duomenimis, per krizę sparčiai kritusių Baltijos šalių ekonomikos pagal augimą išlieka tarp lyderių pastaruosius penkis ketvirčius. Kaip galėtumėte paaiškinti tokius pokyčius?
L. Balcerowiczius: Baltijos šalys yra vidinės devalvacijos pavyzdys. Pastarąjį šių šalių ekonominį nuosmukį lėmė didžiulis privataus kredito bumas, kuris žlugo. Tačiau tada Baltijos šalių vyriausybės ėmėsi reikalingų reformų, įskaitant fiskalinį konsolidavimą, ir kai kurių struktūrinių pertvarkų, ir tai suveikė. Palyginimui, Graikija atidėjo reformas, Graikija neišgyveno privačių kreditų bumo, bet patyrė sisteminį fiskalinį išeikvojimą. Todėl, manau, Baltijos šalys yra geras pavyzdys kai kurioms Vakarų Europos šalims, kurios kovoja su ekonomikos problemomis, nes atideda būtinas korekcijas.
BNS: Ar manote, jog tokia Baltijos šalių ekonomikos plėtros tendencija išliks ir ateityje? Pavyzdžiui, analitikai prognozuoja, jog Lietuvos BVP kitąmet galėtų augti 3-4 procentus.
L. Balcerowiczius: Tai labai priklauso nuo išorinės aplinkos, nes Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių bei didžiosios dalies centrinės Europos šalių, ekonomikos yra mažos. Nei Lietuva, nei Lenkija negali daryti įtakos, pavyzdžiu, Vokietijoje. Reformos, kurios didina ekonomikų konkurencingumą, yra vienintelė gera reakcija. Aš tikiuosi, kad tai tęsis ir po rinkimų Lietuvoje. Reformos yra vieninteliai geri sprendimai spręsti vidines ir išorines problemas.
BNS: Ar po 2009 metų krizės sustiprėjusios Lietuva ir kitos Baltijos šalyje gali būti atsparios euro zonos krizei?
L. Balcerowiczius: Niekas nėra atsparus. Tai yra masto klausimas - kiek kiekviena šalis gali būti atspari. Lenkija taip pat nėra atspari, nors šalyje gyvena 38 milijonai gyventojų. Klausimas - kaip galima sustiprinti atsparumą.
BNS: Lietuvos Vyriausybė iki šiol puoselėjo planus prie euro zonos prisijungti 2014 metais. Ar manote, jog tai yra realus siekis?
L. Balcerowiczius: Aš labai gerbiu Lietuvos premjerą Andrius Kubilių ir visą Vyriausybę dėl to, ką jie padarė. Aš manau, tai rimti žmonės, ypač premjeras. Jie nesiūlytų to, kas nėra realistiška. Bendrai kalbant, Baltijos šalys yra skirtingoje padėtyje nei Lenkija, Vengrija ar Čekija, nes Lietuva ir Latvija jau yra beveik euro zonoje, nes jų valiutos yra susietos su euru. Manau, būtų prasminga žengti ir paskutinį žingsnį.
BNS: Kokią naudą Lietuva gautų prisijungus prie euro zonos?
L. Balcerowiczius: Didžiausi pasiekimai jau pasiekti dėl stabilumo. Kaip ir minėjau, Lietuva jau beveik yra euro zonoje. Papildomai, Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis prisijungus prie euro zonos, prisidėtų prie stabilumo euro zonoje, nes euro zonai taip pat reikia disciplinos. Ir Baltijos šalys yra reikalingos disciplinos pavyzdys. Aš sakyčiau, kad Lietuva nieko neprarastų, tačiau euro zona laimėtų, nes Baltijos šalių balsai sustiprintų stabilumą euro zonoje.
BNS: Ko reikėtų pasimokyti iš krizių?
L. Balcerowiczius: Pirmiausia - fiskalinis išeikvojimas yra pavojingas ne tik euro zonai, bet už jos ribų. Antra, turėtų būti užkirstas kelias struktūrinių reformų atidėliojimui, darbo užmokestis neturėtų augti sparčiau nei produktyvumas. Trečia, šalių monetarinės politikos turėtų būti išmintingesnės. Bendrai kalbant, euro zonos problemos patvirtina seną tiesą - bloga politika po kurio laiko yra netinkama žmonėms. Gera politika, net jei ji iš pradžių yra nepopuliari, yra naudinga žmonėms.
BNS: Ačiū už pokalbį.
***********
L. Balcerowiczius yra buvęs Lenkijos Finansų ministras (1989-1991 metais) ir Lenkijos centrinio banko vadovas (2001-2007 metais) Ekonomistas jau ne vienerius metus užsiima aktyvia akademine veikla, dėsto Europos koledže, yra žymaus JAV ekonomikos analitinio centro Paterson Tarptautinės ekonomikos instituto Tarybos narys, daugiau nei dvidešimties Europos, JAV ir Australijos šalių universitetų garbės daktaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...