- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomika 2009 metais augs tiek, kiek ją sugebės išauginti produkciją eksportuojančios bendrovės. Tačiau krentant paklausai vidaus rinkoje, šalies ekonomikos plėtra artimiausius porą metų bus greičiausiai simboliška bei kai kuriais laikotarpiais lydima nuosmukio, o Lietuvos ekonomikos pakilimas prognozuojamas ne anksčiau kaip 2011-2012 metais. Tokias naujausias prognozes pateikia „Swedbank" analitikai.
„Swedbank" sumažino 2008 ir 2009 metų Lietuvos ekonomikos vystymosi prognozes. Manoma, kad šiemet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 4,5 proc. vietoj anksčiau prognozuotų 6 proc., o 2009 metais BVP augs vos 0,5 proc. (anksčiau prognozuotas 5,5 proc. augimas). Pasak ekspertų, kitų metų pirmoje pusėje reikia būti pasiruošus ir BVP smukimui.
„Per pastaruosius keletą metų Lietuvos BVP augimą lėmė vidaus paklausos augimas. Tačiau kitais metais stebėsime priešingą vaizdą: vidaus paklausą skatinę veiksniai jau nebeveikia ir Lietuvos ūkio augimą palaikyti gali tik eksportuojantys sektoriai, bet dėl sudėtingos pasaulinės situacijos tai padaryti nebus paprasta", - sako „Swedbank" Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
„Swedbank" analitikai taip pat padidino nedarbo prognozes 2008 ir 2009 metams. Šiemet nedarbas Lietuvoje turėtų siekti apie 5 proc., o kitąmet - 6,5 proc.
„Tai reiškia, kad per metus atsiras apie 20 tūkstančių naujų bedarbių. Bedarbystė ir perkamosios galios mažėjimas bus ekonominės krizės kaina visuomenei", - teigia T.Andrejauskas.
Lėtėjanti ekonomika ir augantis nedarbas ateinančiais metais stabdys ir darbo užmokesčio augimą - „Swedbank" analitikų skaičiavimu, realaus darbo užmokesčio augimas kitąmet, atsižvelgiant į infliacijos prognozes, tebus 1,4 proc.
„Visa tai ir netikrumas dėl ateities mažins vidaus vartojimą, kuris buvo pagrindiniu mūsų ekonomikos varikliu. Kitą vertus, šios tendencijos lems kiek mažesnius infliacijos šuolius ir natūraliai sumažins šalies einamosios sąskaitos deficitą bei jo finansavimo poreikį, o tai yra labai svarbu dabartiniam pasaulio finansų rinkų kontekste", - sako T.Andrejauskas.
„Swedbank" analitikų skaičiavimais, infliacija Lietuvoje šiemet sieks 11,4 proc., o kitąmet bus 8,7 proc. Pakankamai aukštą infliacijos lygį lems valstybės reguliuojamų kainų, pirmiausia, elektros, dujų, taip pat akcizų augimas. Kitų produktų kainos, net ir atsižvelgiant į augančius kaštus, kils nedaug arba visai nekils. Tai lems padidėjusi konkurencija vidaus rinkoje, prognozuoja specialistai.
Pasak jų, Lietuvos ekonomikai ateinančiais metais teigiamai atsilieps nukritusios naftos kainos pasaulinėse rinkose.
„Manome, kad naftos kainų metų vidurkis ir toliau mažės. Tai mažins infliacijos poveikį Lietuvoje ir galbūt leis kiek anksčiau atsigauti vartojimui. Pigesni energetiniai ir darbo jėgos ištekliai gali padėti verslui išlaikyti konkurencingumą, tačiau neilgam, nes pagrindinis iššūkis verslui išliks aktyvus kaštų valdymas per veiklos efektyvinimas. Jei pavyks tai pasiekti, mūsų eksportuotojų konkurencingumas tarptautinėse rinkose padidės ir eksportas gali tapti pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu netolimoje ateityje", - sako T.Andrejauskas.
Manoma, kad lėtėjant vartojimui, natūraliai mažės importo į Lietuvą apimtys, tuo tarpu verslui persiorientuojant į užsienio rinkas, eksportas augs. Tai leis 2009-2010 metais iki 9-10 proc. BVP sumažinti šalies einamosios sąskaitos deficitą, o tuo pačiu ir jo finansavimo būtinybę.
„Naujosios valdžios iniciatyva taupyti valstybės lėšas bei atsisakyti įvairių mokestinių lengvatų, tuo būdu subalansuojant biudžetą, yra sveikintina, tačiau nereiktų pamiršti, kad Lietuvos ūkis nesibaigia šalies biudžetu. Krizės įveikimo plane trūksta konkretumo, kaip naujoji valdžia skatins ekonomikos atsigavimą. Lietuvos ekonomika per ateinančius 2-3 metus turės iš esmės restruktūrizuotis, perskirstant žmoniškąjį ir piniginį kapitalą į didesnį potencialą turinčias ir didesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis. Naujoji valdžia turėtų sudaryti prielaidas, kad šis procesas įvyktų kuo greičiau ir sklandžiau", - tvirtina T.Andrejauskas.
„Swedbank" analitikai spėja, kad anksčiau su krize susidūrusios Latvija ir Estija 2008 ir 2009 metais bus blogesnėje padėtyje nei Lietuva, tačiau ekonomikos augimas kaimyninėse šalyse prasidės anksčiau.
Prognozuojama, kad jau šiemet į recesiją įžengusioms Latvijai ir Estijai sudėtingiausi bus 2009-ieji, kai šalių ekonomika ne augs, o trauksis. „Swedbank" skaičiavimais, Estijos BVP kitąmet sumažės 2 proc., o Latvijos - 4 proc. Augimas numatomas 2010 metais, kai Estijos BVP turėtų padidėti 2 proc., o Latvijos - 1 proc.
„Lietuvos ekonomika augti pradės vėliau, nes šalį 2010 metais ir, galbūt, dar 2011-aisiais paveiks Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir dėl to reikšmingai išaugusi elektros kaina. Kitą vertus, mūsų privataus sektoriaus prasiskolinimo lygis yra kur kas mažesnis nei kaimynų, ir tai reiškia, kad pereinamasis laikotarpis gali būti švelnesnis", - sako „Swedbank" atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...