- Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos laida "Pan
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos ir Lietuvos laivų statytojai sako dar nejaučiantys itin didelio pagerėjimo po skaudžiai smogusio ekonominio sunkmečio. Jo tikisi artimiausiu metu. 2015-aisiais įsigaliosiantys griežtesni reikalavimai mažinti laivų oro taršą esą savininkus privers laivus modernizuoti ar keisti naujais.
Estų koncerno „BLRT Grupp“, valdančio per 70 įmonių aštuoniose šalyse, vadovai sako, kad laivų statyba ir remontas yra vienos iš svarbiausių koncerno veiklos sričių. Tačiau sunkmečiu pagal apyvartą į priekį išsiveržė metalo apdirbimas ir pardavimas.
„Laivų statyba ir remontas nukentėjo pirmiausia. Prasidėjus finansų krizei, labai smuko pervežimų jūra ir kiekis, ir kainos. Laivų savininkai nebeturėjo pinigų. 2009 metų gegužę nebuvo pasirašyta nė vienos sutarties naujam laivui statyti. To nėra buvę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – teigė „BLRT Grupp“ valdybos pirmininkas Fjodoras Bermanas.
Negana to, pernai ne laivų remontininkų naudai buvo pakeistos Laivų priežiūros taisyklės. Pagal jas privalomą laivų techninę apžiūrą dokuose būtina atlikti nebe kas dvejus su puse, o kas penkerius ar net septynerius metus.
Kad išgyventų, laivų statytojai ir remontininkai sako rinkoje turėję atrasti specifinių nišų.
„Laivai remontuojami arba statomi tie, kurie susiję ne su krovinių pervežimu, o su kažkokiom specifinėm veiklom. Tai gali būti keltai, tai yra keleiviniai laivai. Tai yra žvejybinių laivų remontas, žemsiurbių, žemkasių remontas“, – sakė Vakarų laivų gamyklos administravimo direktorius Tomas Vainorius.
Spartaus atsigavimo laivų statytojai tikisi po kelerių metų. Nuo 2015-ųjų įsigalioja daug griežtesni reikalavimai, reglamentuojantys laivų oro taršą Baltijos ir Šiaurės jūrose. Todėl savininkai esą bus priversti modernizuoti turimus laivus ar statyti naujus.
Klaipėdoje esančioje, estų koncernui priklausančioje Vakarų laivų gamykloje jau pagaminti keli modernūs ne dyzelinu, o dujomis varomi keltai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...