Krizė Japonijoje nesumažino Latvijos paramos Visagino AE projektui

Branduolinė nelaimė Japonijoje nesumažino Latvijos paramos Visagino atominės elektrinės projektui, penktadienį Vilniuje sakė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.

"Manome, kad šie įvykiai Japonijoje sukels naujas diskusijas dėl branduolinio saugumo, griežtesnių saugumo standartų. Bet, nepaisant to, Latvijos ketinimai dalyvauti šiame projekte nesikeičia", - žurnalistams sakė V.Dombrovskis.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu sakė tikįs, kad po Japonijos įvykių bus taikomi "gerokai aukštesni saugumo standartai bet kurioms atominėms elektrinėms, kur jos bebūtų ateityje statomos - ar Lietuvoje, ar Baltarusijoje ar kur nors kitur".

Lietuva tikisi, kad nauja atominė Visagine vietoj 2009-ųjų pabaigoje uždarytos atominės elektrinės bus pastatyta iki 2020 metų. Tačiau iki šiol nepavyksta rasti užsienio bendrovės, kuri būtų strateginis investuotojas ir kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija statytų jėgainę.

Naujų abejonių dėl branduolinės energetikos plėtros visame pasaulyje kilo, kai įvyko sprogimai žemės drebėjimo pažeistuose Japonijos atominėse elektrinėse.

A.Kubilius per spaudos konferenciją sakė, kad šiuos įvykius aptarė su kolega V.Dombrovskiu.

"Be abejo, skyrėme dėmesio ir Japonijos tragiškiems įvykiams. Tikimės, kad problemos bus suvaldytos su įmanomai mažiausiais nuostoliais. Toliau lauksime tarptautinių ekspertų įvertinimų ir išvadų, kas lėmė tokius tragiškus įvykius", - kalbėjo Lietuvos premjeras.


Šiame straipsnyje: Valdis DombrovskisVAE

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Protingas mokosi iš savo ir kitų klaidų. Pasirodo Japonijoje Fukushima 1 kiekvienas atominis reaktorius priklauso nuo elektros, kad būtų aušinamas, nesusprogtų ir neužterštų aplinkos. Jei tos elektros nebegauna (žemės drebėjimo pasekmės ar teroristinis antpuolis, sunaikinantys laidus), tai tas reaktorius pasidaro pavojingas žmonėms, kurie gyvena prie jo, nes išsiskirianti šiluminė energija daro jį nesuvaldomu. Japonai jau dalija kalio jodido tablynes, padedančias apsisaugoti nuo radijoaktyvaus jodo. Toks žingsnis kelia daugelio branduolinės energetikos ekspertų nerimą. Kai kurie svajotojai tiki, kad visi japonų reaktoriai buvo seni, kad nepakankamai greitai išsijungė. Išsijungė jie labai greitai, dar prieš cunamį. Bet ir išjungtus reikia aušinti. Ir senus, ir naujus reaktorius. Visokius. Jei nėra elektros, tai nėra aušinimo. Išjungti reaktoriai,ir seni, ir nauji, be elektros perkaista ir daro tai, ką dabar daro tie nelemti japoniški. Kiek būdų egzistuoja Lietuvoje, kad prapultų elektra? Kas gyventų prie naujų lietuviškų reaktorių? Mano vargšė mažutė lietuvių tauta. Ji jau ir taip nyksta akyse. Trūksta jai tik pastatyti nuo elektros priklausomą branduolinį katilą pašonėje. Vokiečiai įdėmiai žiūri į japonų problemas. Vokiečiai vyriausybės lygyje ir laikraščių pirmuose puslapiuose svarsto dar ryžtingiau branduolinės energetikos reikalingumą Vokietijoje. Vokiečiams bepigu. Jie moka savimi pasirūpinti. Lietuviai gi yra raminami, kad geri dėdės ir tetos Lietuvoje įdėmiai seka, kad branduolinių atliekų debesys neateitų iš Japonijos į Lietuvą. Blogiausiu atveju kelios galingos moteriškės nupūs tuos debesis šalin. Ar tokio aptarimo mums dabar reikia? Kodėl mūsų valdžia ir spauda tyli? Tokia informacija sujaukia taip vadinamos energetinės nepriklausomybės planus. O tie planai yra svarbesni už tautos išlikimą, nes leidžia vogti ir apie rusų grėsmę rėkti. Iš brangesnio statybų projekto daugiau pavagiama. Ko daugiau reikia? Blogiausiu atveju, pastačius elektrinę, elitas pasitrauktų kur toliau į užsienį prie prisivogtų milijonų. Daug kas bėdavoja dėl rusų atominių projektų. Be reikalo. Tai, ką daro rusai, yra rusų reikalas. Rusijoje mes daugiau nieko nepakeisim. Tai dabar yra svetima mums šalis. Mes už rusų valdžią nebalsuojam. Už mūsų valdžią mums tenka balsuoti. Už mūsų valdžios veiksmus mes visi atsakome.

Kęstas

Kęstas portretas
Marijampol​ėje vėl stumiama dyzelino iš šiaudų gamykla _Jei viskas klosis, kaip suplanavę iniciatoriai, objektas jau kitais metais turėtų iškilti. Netolimoje ateityje jo kaimynystėje rasis mokslinės pakraipos Technologijų tyrimo ir Technologijų valdymo centrai, kuriuose darbuosis apie trys dešimtys mokslininkų - mūsiškių ir užsieniečių [1]._ Neužteks pamosuoti stebukladario lazdele, kad šiaudai pavirstų į dyzeliną.Čia turi įvykti sudėtingos organinės chemijos reakcijos. Ir dar eksperimentinės. Eksperimentai skiriasi nuo kitų darbų tuo, kad niekas nežino, kuo jie baigsis. Bus kvapai, ar nebus? Susidarys labai pavojingi nuodai, ar nesusidarys? Ar verta tokius eksperimentus atlikinėti Marijampolėje - Lietuvos inteligentijos lopšyje? Vokiečiai, kurie jau atlieka tokius eksperimentus, turi daug miestų su rūgšties išėstomis sienomis (užtenka prisiminti Halę rytinėje Vokietijoje). Mes turime tik vieną Marijampolę. 1.Kartą nudegę ir šaltą bulvę pučia... Regina Kulbokaitė / „Suvalkietis“ (2011 03 11)
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių