Kritikuodama „aroganciją“ Lietuva jungiasi prie „Pakto eurui“

Lietuva trečiadienį nusprendė prisijungti prie vadinamojo "Pakto eurui", dėl kurio sutarė eurą turinčios šalys, nors Vyriausybė ir suabejojo jo pridėtine verte bei sukritikavo "aroganiškas" prisijungimo sąlygas bendros valiutos neturinčios šalims.

"Mes nieko prieš prisijungti prie tokio pakto, nors turinyje nieko ypatingai naujo nėra. Visos tos priemonės - pensijų sistemos tvarumas ir visi kiti dalykai - buvo ir anksčiau siūlomi Europos Komisijos, ir todėl čia nematome kokios nors didelės pridėtinės vertės", - po Vyriausybės posėdžiožurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Ministras pirmininkas pareiškė, kad Lietuvai kelia susirūpinimą kuriant paktą paaiškėjusios ydos Europos Sąjungos (ES) institucinėje sąrangoje, kurios nestiprina pasitikėjimo euru.

"Mums kelia susirūpinimą toks institucinis veikimas ES viduje, kuris rodo, kad po Lisabonos sutarties dar vis institucinio stabilumo ir patikimumo ES yra stokojama. Naujų paktų ar iniciatyvų atsiradimas, visįnešantis kokių nors naujų institucinių aspektų, mūsų įsitikinimu, nėra tai, kas būtų šiandien ES būtina", - sakė A.Kubilius.

"ES kaip tik būtina konsolidacija ir tam tikras institucinis aiškumas, padedantis finansų rinkoms patikėti euro stabilumu ir patikimumu", - pridūrėpremjeras.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis savo ruožtu sakė, kad paktas atitinka Lietuvos siekį įsivesti eurą, tačiau sukritikavo "arogantiškas" sąlygas prisijungimui.

"Pritarėme "Paktui eurui plius", manome, kad jis atitinka Lietuvos ilgalaikę strategiją tapti euro zonos nare", - žurnalistams sakėA.Ažubalis.

"Metodas, kuriuo buvo jis pasiūlytas ne euro zonos narėms, sakyčiau, yrašiek tiek aroganiškas, nes buvo pasiūlyta - "take it or leave it" - paimkit viską arba nieko. Bet kadangi nesame euro zonos nariai, tai ir neturėjome galimybės diskutuoti ir kreipti į vieną ar kitą pusę", - sakė ministras.

Vokietijos ir Prancūzijos inicijuotu dokumentu, kuris dar vadinamas konkurencingumo paktu, tikimasi ES nares paskatinti riboti valstybės skoląir biudžeto deficitą. Paktą šią savaitę Briuselyje turėtų patvirtinti ESšalių vadovai.

Dėl pakto neseniai susitarė euro zonos šalys, tačiau prie jo pakviestos prisijungti ir bendros valiutos neturinčios ES valstybės. Šios grupės šalys priėmė skirtingus sprendimus - Lenkijos, Latvijos, Danijos vadovai sako esantys už paktą, tačiau Vengrija pranešė atsisakanti jungtis, nes nori išsaugoti nepriklausomą mokesčių politiką.

A.Ažubalis savo ruožtu pabrėžė, kad dokumente nekalbama apie privalomąmokesčių harmonizavimą.

"Šitame dokumente nėra tiesioginės referencijos arba nurodymo apie privalomą mokesčių harmonizavimą. Mes išlaikome savo mokesčius, reguliuodami patys", - žurnalistams sakė ministras.

ES vadovybė teigia, kad pakto nuostatos leis glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką euro zonoje. Tikimasi, kad tai sustiprins euro zonos konkurencingumą, o valstybėms narėms bus paprasčiau spręsti problemas dėl viešųjų finansų ir išvengti krizių, kurias sukelia didelis biudžeto deficitas.