Kovai su šešėliniu verslu planuojamos socialinės reklamos akcijos

Kovos su šešėliniu verslu problemą aptaręs premjeras Andrius Kubilius ir atsakingų institucijų atstovai trečiadienį pareiškė sąžiningam verslui jokių „kryžiaus karų“ neskelbsiantys.

Aptarti didžiausias šešėlinės ekonomikos grėsmes  A.Kubilius susitiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Lietuvos muitinės ir Generalinės prokuratūros vadovais.

„Vyriausybė, VMI ir kitos atsakingos valstybinės institucijos imasi visų reikalingų priemonių, kad verslas nesitrauktų iš legalios ekonomikos. Tai – ne tik griežta kontrolė, bet ir visokeriopa pagalba su laikinais sunkumais susiduriantiems mokesčių mokėtojams, ir informavimas apie įvairias tokios pagalbos priemones. Kova su šešėliniu verslu prasideda nuo kiekvieno piliečio suvokimo, kad apgaudinėdamas valstybę jis kenkia pats sau. Vyriausybė savo ruožtu jokių neapskaitomos ekonomikos reiškinių netoleruos“, - pažymėjo Premjeras A. Kubilius.

Ministro Pirmininko nuomone, daug naudos gali duoti ir plati socialinė reklama, primenanti, pvz., faktą, kad paslaugos ar prekės pirkėjo gaunamas čekis yra susijęs su tuo, kokią pensiją gauna jo tėvai arba kokį atlyginimą valstybė gali mokėti jo vaikų mokytojui.
Susitikimo metu nutarta paskirti darbo grupę, kuri per porą savaičių parengtų grėsmingiausių šešėlinės ekonomikos apraiškų sąrašą ir kompleksinį kovos su jomis priemonių planą.
 
Premjero patarėjas Mykolas Majauskas pažymi, kad tarptautiniai ekspertai blogiausiomis praktikomis laiko „žiauriųjų akcijų“ organizavimą bei kitus kraštutinumus: mokestinių amnestijų įvedimą ar „užsimerkimą“ į mokesčių nemokėjimą, taip siekiant palengvinti šalies mokesčių mokėtojų ekonominę būklę.

Vyriausybė pasisako prieš antagonistinius santykius tarp verslo ir mokesčių administratorių. „Sąžiningam verslui jokių „kryžiaus karų“ niekas neketina skelbti, bet nesąžiningo verslo apraiškomis kontrolė turi stiprėti“, - sutarė pasitarimo dalyviai.

Remiantis tokia praktika, Lietuvos mokesčių administratoriai taiko operatyvesnį ir lankstesnį mokestinių kreditų suteikimą – daugiau nei 3000 mokesčių mokėtojų suteikta per 170 mln. litų mokestinių kreditų; leidžiama keisti avansinio mokesčio mokėjimo būdus per mokestinius metus; sparčiau grąžinamas pridėtinės vertės mokestis („žaliojo koridoriaus“ metodu per 5-7 dienas); aktyviau taikomas elektroninis auditas; tampresnis avansinių ir deklaruotų mokestinių prievolių užtikrinimas; proaktyvus nepriemokų administravimas. Be to, sustiprintas informavimas apie pagalbos mokesčių mokėtojams priemones sunkmečiu bei prevencinis visuomenės informavimas apie mokestinius pažeidimus ir įstatymų sankcijas.

VMI duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyta per 204 mln. litų neapskaitytų mokesčių. (2008 m. I pusmetį buvo nustatyta 123 mln. litų neapskaitytų mokesčių).

FNTT vadovai informavo Premjerą, kad sunkmečio laikotarpiu jų veikla orientuojama į tokias prioritetines kryptis: kovą su PVM grobstymu, pinigų plovimą ir pažeidimus, susijusius su finansinės paramos lėšų gavimu bei panaudojimu, taip pat kovą su nelegaliai mokamų atlyginimų ir apgaule įgyjamų valstybės lėšų veikomis.

Šiuo metu PVM sukčiavimo srityje FNTT atliekami 164 ikiteisminiai tyrimai, kuriuose išaiškinta valstybei padaryta žala viršija 58 mln. litų. ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėto gavimo ir panaudojimo srityje per 9 šių metų mėnesius dėl šių nusikalstamų veikų pradėta ikiteisminių tyrimų dėl 73 mln. litų dydžio. FNTT taip pat šiuo metu yra pradėjusi 95 ikiteisminius tyrimus dėl apgaule įgyjamų „Sodros“ lėšų, skiriamų motinystės pašalpoms finansuoti. Šių tyrimų metu išaiškinta daugiau kaip 6,6 mln. litų valstybei padaryta žala.

Lietuvos muitinės atstovai informavo Premjerą, kad jų sistemoje pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius prie 9 šių metų mėnesius išaugo 51 proc. lyginant su praėjusiųjų metų laikotarpiu. Muitinės veiklos prioritetas šiuo metu – akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos ir neteisėto disponavimo kontrolė ir prevencija.