Konkurencijos tarybos vadovas: mums trūksta galių (papildyta)

"Darome, ką galime. Suteikite Konkurencijos tarybai (KT) daugiau galių – darysime daugiau". Taip teisinosi KT pirmininkas Jonas Rasimas, iškviestas pasiaiškinti į Seimą.

Namų darbus buvo išmokęs

J.Rasimas vakar teko atsakyti į parlamentarų klausimus dėl kylančių maisto ir degalų kainų. Parlamentarai norėjo sužinoti, ar KT vykdo sistemingą maisto kainų stebėseną ir kokių priemonių taryba ėmėsi reaguodama į pastarąjį maisto produktų kainų augimą. Seimo nariai taip pat klausinėjo apie priežastis, lėmusias maisto produktų kainų augimą, bei norėjo sužinoti, ar tai būtent kartelinis susitarimas galėjo lemti maisto kainų šuolį.

Tačiau "ant kilimėlio" iškviestas J.Rasimas išliko šaltas ir ramus. KT vadovas per jam skirtas 15 minučių greitakalbe išrėžė visus iš anksto pasiruoštus atsakymus. Parlamentarai net papriekaištavo jam, kad dėl žirniais beriamų žodžių jie nesuprato dalies informacijos ir paprašė atsakymus papildomai atsiųsti jiems raštu.
"KT veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos privalomai stebėti mažmenines maisto kainas. Tai daro Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras", – atsakydamas į klausimą apie maisto kainų stebėseną teigė J.Rasimas.

Kalbėdamas apie maisto produktų brangimo priežastis, jis pasigyrė, kad reaguodama į pastarąjį kainų augimą KT atliko rinkos tyrimą ir savo iniciatyva pradėjo ieškoti kartelinių susitarimų. Dėl to jau atliktos kartos didžiausiose duonos gamybos bei pieno perdirbimo įmonėse ir prekybos tinkluose.

"Dabar yra analizuojama visa KT gauta informacija. Plačiau šio tyrimo komentuoti negaliu, nes tai keltų grėsmę jo sėkmei", – pridūrė KT vadovas. O apie konkrečias maisto brangimo priežastis parlamentarams jis pasiūlė pasiskaityti KT interneto svetainėje pateiktoje ataskaitoje.

Reguliavimas – paskutinė priemonė

Seimo nariai J.Rasimo klausė ir kokių teisės aktų pakeitimų reikia, kad kainos būtų efektyviu reguliuojamos. Tačiau nuo šio klausimo KT vadovas taip pat išsisuko.
"Pagal klausimo formuluotę sunku suprasti, ar norima atsakymo apie tai, ko reikia, kad jau reguliuojamos kainos būtų reguliuojamos geriau, ar klausiama apie tai, ko reikia, kad šiuo metu nereguliuojamos kainos būtų įtrauktos į reguliuojamųjų sąrašą", – sausai atsakė KT vadovas, kartu išvardijęs kelis ir reguliuojamųjų kainų pavyzdžius: universaliųjų (vandens, dujų, elektros, šilumos ir pan.), transporto ir ryšių paslaugų.
J.Rasimas įsitikinęs, kad dėl teisės aktų pakeitimų pirmiausiai žodį tarti turėtų minėtų sektorių reguliuotojai – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės tarnyba bei Ryšių reguliavimo tarnyba.

"Konkurencijos tarybai joks įstatymas nepaveda reguliuoti kainų. Tarybos uždavinys yra ieškoti konkurencijai kliudančių veiksnių. Tačiau Kainų įstatymas numato, kad jei rinkos kainų ir tarifų dinamika sukelia ekonomikos funkcionavimo sutrikimus, kurie pažeidžia Lietuvos ūkio arba gyventojų interesus, Vyriausybė gali sustabdyti arba apriboti rinkos kainų didėjimą pusmečiui. Taigi šiuo metu galiojantis Kainų įstatymas numato galimybę būtent Vyriausybei imtis priemonių reguliuoti rinkos kainas. Manau, kad tokia galimybė gali būti svarstoma", – ištraukomis iš įstatymų ir nedaug ką pasakančiais biurokratiniais terminais kalbėjo J.Rasimas, bandydamas permesti atsakomybę nuo savo pečių ant Vyriausybės.

Jis taip pat pabrėžė, kad KT visada pasisako už konkurenciją skatinančias priemones, o kainų reguliavimą laiko paskutine leistina priemone, kuri turėtų būti naudojama tik tuo atveju, kai jau nebelieka kitų galimybių kainas grąžinti į konkurencinį lygį.

Nori daugiau galių

Pasak J.Rasimo, pastaruoju metu kyla daug nesusipratimų dėl KT galių bausti įmones už galimai per aukštas kainas. Tačiau pirmiausia esą reikėtų pasakyti, kokios kainos nėra per didelės.

"Be to, jei KT imtų bausti už per aukštas kainas, ji taptų reguliuotoju. Kainų reguliavimas šiuolaikinėje ekonomikoje turi būti aiškiai apibrėžtas įstatymais – turi būti nurodytas konkretus sektorius, turintis struktūrinių problemų, teisingas kainos apskaičiavimo būdas ir t.t. Taip pat reguliatoriui turi būti suteikta teisė duoti išankstinius nurodymus įmonėms, kokias kainas jos privalo nustatyti. Jei dabar pradėtume bausti įmones už per aukštas kainas, kiltų didžiulis teisinis netikrumas, verslas nežinotų, už ką yra baudžiamas", – aiškino KT vadovas.

Esą Seime jau yra užregistruotos teisės aktų pataisos, numatančios suteikti KT daugiau galių. Jas priėmus tarybos galimybės būtų gerokai išplėstos. Tiesa, tokiu atveju veikiausiai reikėtų didinti įstaigos darbuotojų skaičių. J.Rasimas apgailestavo, kad valdžia sunkmečiu tam tikriausiai neras lėšų.

Parlamentarai taip pat priekaištavo, kad KT ir taip neatlieka savo funkcijų.
"Vienas veiksmingiausių būdų (padaryti, kad KT sėkmingai vykdytų savo funkcijas – red. past.) būtų stiprinti KT galias, nedaryti jokio politinio spaudimo ir leisti tirti draudžiamus susitarimus", – į klausimą,  kokių įstatymų pakeitimų reikėtų, kad KT pagaliau nebebūtų bedantė ir vykdytų visas savo funkcijas niekeno neraginama, tikino J.Rasimas.
Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad KT neprižiūri, kaip vykdomas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.

Seimas uždraudė prekybininkams iš gamintojų ir tiekėjų imti lentynos, padėklo, prekių išdėliojimo ir kitus mokesčius. Tačiau kalbant apie maisto kainų sandarą ir prekybininkų antkainius, šie mokesčiai vėl yra linksniuojami. J.Rasimas patikino, kad tiriamas yra ir šis reikalas.

Pasigyrė pasiekimais

Parlamentarai taip pat domėjosi, kokių priemonių buvo imtasi, kad Lietuvoje benzino kaina neviršytų šios rūšies degalų kainos šalyse kaimynėse. Tačiau į šį klausimą jie taip pat gavo tik formalų atsakymą.

J.Rasimas pabrėžė, kad benzino ir dyzelino kaina yra nereguliuojama, ji susikuria rinkos sąlygomis, tad KT jų reguliuoti negali. Vietoje to taryba ištyrė, kokios dedamosios dalys lemia mažmeninę degalų kainą. Tai – gamintojo ("Orlen Lietuva") kaina, mokesčiai, prekybininkų maržos ir netiesiogiai pasaulinės naftos kainos.

Nustatyta, kad Latvijoje ir Estijoje degalai kainuoja pigiau nei Lietuvoje, nes minėtų šalių rinkos yra konkurencingesnės nei mūsų šalies – latviai ir estai gali lengviau atsivežti degalų.

Taigi KT pradėjo tyrimą dėl Energetikos ministerijos atsisakymo degalais prekiaujančioms įmonėms išduoti leidimą laikyti privalomąsias atsargas ne Lietuvoje. Be to, teismo sprendimu antrą kartą pradėtas tyrimas dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų Mažeikių įmonėje. Taip pat tiriami degalinių operatorių veiksmai mažmeninėje rinkoje.

"KT veiksmai jau duoda rezultatų, tačiau reikia suvokti, kad tarybos galimybės paveikti galutines kainas yra labai ribotos. Kita vertus,  KT yra informuota, kad "Orlen Lietuva" neseniai sumažino didmenines savo produkcijos kainas pirkėjams Lietuvoje. Taigi galime pagrįstai daryti išvadas, kad KT veiksmai turėjo teigiamos įtakos degalų kainų suvienodėjimui Baltijos šalyse", – sakė J.Rasimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių