Konkurencijos tarybos prašoma tirti azartinių lošimų rinką

Lietuvos lošimų operatorių asociacija (LLOA) kreipsis į konkurencijos tarybą. Lošimų namų valdytojus vienijanti asociacija įtaria susidūrusi su nesąžininga konkurencija bei sieks atkreipti rinkos reguliuotojų ir valstybės institucijų dėmesį į šiuo metu valstybėje susidariusią grėsmingą padėtį šalies azartinių lošimų rinkoje. Asociacijos nuomone, egzistuojantis rinkos reguliavimas gali proteguoti vienus rinkos subjektus, tuo tarpu kenkti kitų veiklai.

„Lietuvoje galiojantys įstatymai, reglamentuojantys azartinių lošimų organizavimą ir kontrolę, o taip pat kai kurios įstatymų leidybos iniciatyvos, šiandien sudaro nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygas azartinių lošimų rinkoje, kurie yra išskirtinai naudingi B kategorijos lošimų automatų verslo plėtrai. Todėl  nukenčia visa rinka ir valstybės interesai, vykdant mokesčių surinkimo programą", - sako asociacijos prezidentas Algimantas Pavilonis.

Laiškas konkurencijos tarybai bus išsiųstas dar šią savaitę.

2007 metais Lietuvoje veikė 94 lošimų automatų salonai, juos valdančių bendrovių apyvarta siekė 327 mln. litų, tuo tarpu prieš kelis metus - 2005 metais Lietuvoje veikė 56 tokie salonai, o jų valdytojų apyvarta buvo 54,5 mln. litų. Priešingai yra su lošimų namais, kurių Lietuvoje yra keturis kartus mažiau - 24, tačiau kurie vien per pirmus devynis šių metų mėnesius valstybės biudžetą papildė daugiau nei 36,5 mln. litų.

Anot asociacijos prezidento, vienos iš ydingiausių rinkos problemų yra skirtingas jos reguliavimas bei jos kontrolė.

„Kaip pavyzdį pateiksiu lošimų automatų salonus, kuriuose nėra fiksuojami ne tik juose lošiantys asmenys, bet ir faktiškai nevykdoma finansinė apskaita ar, tuo labiau, pinigų plovimo prevencijos ir lošėjų apsaugos programos. Šiai lošimų kategorijai yra taikomas visiškai kitoks apmokestinimas nei lošimų namams, kai tuo tarpu patys kazino ir Lietuvoje, ir Europoje yra laikomi viena iš lengviausiai kontroliuojamų subjektų iš visų azartinių lošimų formų, yra griežčiausiai reguliuojami bei labiausiai apmokestinti", - sako A.Pavilonis.

Anot jo, tokia azartinių lošimų kontrolės politika, kuomet vieniems rinkos dalyviams sudaromos išskirtinės sąlygos, ne tik neduoda papildomos finansinės naudos valstybei, vykdant efektyvią mokesčių surinkimo politiką, bet ir atveria naujas galimybes nelegalių lošimo namų kūrimuisi ar skatina nesąžiningą konkurenciją, išlaikant diskriminuojančias sąlygas, kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.