Konkurencijos taryba įtaria susitarimus dėl duonos ir pieno branginimo

Konkurencijos taryba, baigusi Ministro Pirmininko prašymu atliktą tyrimą dėl maisto produktų kainų pokyčių, šio tyrimo išvadas pateikia Vyriausybei ir visuomenei.

Tyrimo metu surinkta informacija leidžia teigti, kad su maisto produktų kainų kilimo tendencija susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vartotojai, todėl tai nėra specifinė Lietuvos problema.

Išvadose atkreiptas dėmesys į tai, kad ženklus mažmeninių kainų kilimas kylant gamybos išteklių kainoms ir lėtas mažmeninių kainų mažėjimas sumažėjus gamybos išteklių kainoms nėra neįprastas konkurencinėms rinkoms ir nebūtinai reiškia oligopolijos veikimo ypatumus ar draudžiamų susitarimų egzistavimą. Šie pokyčiai, be kita ko, priklauso ir nuo maisto produktų grandinėje veikiančių tarpininkų skaičiaus, konkurencinės grandžių struktūros, sandorio šalių derybinės galios skirtumų, nors įtaką kainoms gali daryti ir antikonkurenciniai veiksmai.

Svarbu tai, kad šio tyrimo metu įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimus ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo.

Atsižvelgusi į tai, kad surinkta informacija neleidžia daryti išvados, jog maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos, Konkurencijos taryba savo iniciatyva pradėjo atskirą tyrimą pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, kad būtų įvertinta, ar maisto produktus gaminantys ir (ar) juos parduodantys ūkio subjektai nebuvo sudarę tarpusavio susitarimų, nederino veiksmų), dėl kurių būtų padidėjusios kainos.

Konkurencijos taryba, reaguodama į žiniasklaidoje pasirodančią informaciją apie tai, kad kai kurie atliekami tyrimai yra pradėti paskatinus aukščiausiems šalies pareigūnams ir „apauga paslaptimis“, pareiškia, jog pagal Konkurencijos įstatymą Konkurencijos taryba yra valstybės įstaiga, nepriklausoma nuo Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų.

Sprendimus dėl to, ar pradėti tyrimus dėl veiksmų, kuriais gali būti pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas, Konkurencijos taryba priima savarankiškai, jei ji nustato, kad yra pakankamas pagrindas įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

"Pabrėžiame, kad joks politikų ar valstybės institucijų pavedimas, nurodymas ar kitoks paliepimas negali būti pagrindu pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo", - teigia Konkurencijos taryba.

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos turimi duomenys pagrįstai leido įtarti, kad ūkio subjektai savo veiksmais galimai pažeidė Konkurencijos įstatymą.

Toks tyrimas pradedamas motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu, kuris gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jei ūkio subjektai, dėl kurių pradėtas tyrimas, mano, jog toks Konkurencijos tarybos sprendimas yra nemotyvuotas.

Tik atlikdami tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, gavę teismo leidimą, gali atlikti netikėtus patikrinimus įmonių naudojamose patalpose.

Konkurencijos taryba patvirtina, kad jos įgalioti pareigūnai, vykdydami pradėtų tyrimų veiksmus, jau atliko patikrinimus AB „Kauno grūdai“, UAB „Malsena plius“, UAB „Vilniaus duona“, UAB „Mantinga“ ir UAB „Fazer kepyklos“ (tyrimas pradėtas pagal Konkurencijos tarybos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 1S-172), AB „Pieno žvaigždės“, AB „Vilkyškių pieninė“, AB „Rokiškio sūris“ ir UAB „Rokiškio pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir AB „Žemaitijos pienas“, Lietuvos pieno perdirbėjus vienijančios asociacijos „Pieno centras“ ( tyrimas pradėtas pagal Konkurencijos tarybos 2010 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 1S-178) patalpose.

Patikrinimai tęsiami toliau – Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tikrina mažmeninės prekybos įmones. Tai, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlieka tyrimus dėl minėtų bendrovių veiksmų, nereiškia, kad ūkio subjektai yra kalti dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų, ir neturi įtakos galutiniams sprendimams, kurie bus priimti atlikus tyrimą.

Konkurencijos taryba gerbia teisę į gynybą, ypač bendrovių teisę būti išklausytomis tyrimo metu. Pradėtų tyrimų trukmę gali lemti daugelis veiksnių, įskaitant kiekvienos bylos sudėtingumą, suinteresuotų bendrovių bendradarbiavimo mastą ir teisės į gynybą įgyvendinimą.

Tačiau Konkurencijos taryba, suprasdama šių tyrimų aktualumą ir jų svarbą visuomenės interesams, dės visas pastangas, kad šie pakankamai sudėtingi, didelės apimties, bet neabejotinai prioritetiniai tyrimai būtų baigti kiek įmanoma greičiau.

Pritardama siekiui didinti vartotojų galimybes palyginti skirtingų maisto produktų kainas, nes labiau informuoti vartotojai gali skatinti didesnę konkurenciją tarp prekybos tinklų, Konkurencijos taryba pasisako už tam tikros dalies būtiniausių maisto produktų mažmeninių kainų atskiruose prekybos tinkluose ir joms taikomo vidutinio prekybos antkainio viešą skelbimą.

Šiuo metu Konkurencijos taryba taip pat vykdo Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatų veiksmingumo įvertinimą ir prireikus teiks minėto įstatymo pataisas anksčiau, negu numatyta įstatyme.


Šiame straipsnyje: maistaskainoskartelis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių