Komercinio NT rinka laukia įmonių plėtros

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ teigia, kad 2011-ieji metai Lietuvos komercinio NT rinkoje prasidėjo ramiai, be didesnių permainų. Komercinių patalpų nuomos ir pardavimo kainos per pirmąjį šių metų ketvirtį beveik nesikeitė, užimtumo rodikliai išliko stabilūs, o didžioji dalis naujų projektų statybų kol kas dėliojama tik popieriuje.

Tokia situacija rinkoje visiškai koreliuoja su ekonomine šalies būkle: stebimi nežymūs  teigiami pokyčiai, tačiau rimtesnių permainų vis dar nekantriai laukiama.

Statistiniai duomenys byloja, kad per pirmąjį 2011 metų ketvirtį modernių A ir B klasės biuro patalpų neužimtumo lygis Vilniuje nežymiai ūgtelėjo - nuo 9,9% iki 10,2%, ir bendras laisvų patalpų plotas sudarė 45,700 m2.

„Statistiniai rodikliai rodo gan nemažas laisvų patalpų pasirinkimo galimybes, tačiau, vertinant nuomojamų plotų pasiskirstymą atskiruose verslo centruose, matome, kad didžioji dalis laisvų patalpų nėra tinkamos didesnėms kompanijoms - surasti didesnį nei 3,000 m2 biuro plotą, kuris koncentruotųsi viename pastate yra sudėtinga“, - teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Todėl, pasak NT specialisto, tarptautinėms  įmonėms, besidominčioms galimybėmis atidaryti savo atstovybes Lietuvoje, potenciali pasiūla susiaurėja iki kelių verslo centrų, kurie, nors ir turėdami reikiamą laisvų patalpų kiekį, gali neatitikti kitų galimų nuomininkų reikalavimų: vieta, inžineriniai ar architektūriniai sprendimai ir pan.

„Labiausiai tikėtina, kad biuro patalpų užimtumo rodikliai priklausys nuo besikuriančių smulkesnių įmonių ir esamų plėtros, o ne nuo lūkesčių dėl naujų kompanijų–milžinių, tokių kaip Western Union, Barclays, atėjimo į Lietuvą. Todėl ir biurų rinkos ateities perspektyvos turėtų būti grindžiamos šalies ekonomikos pokyčiais bei vietinių bendrovių augimu“, - prognozuoja atstovas.

Įvairių komercinių patalpų nuomos ir pardavimo kainos išlieka vis dar rekordiškai žemos. Visuose Lietuvos didmiesčiuose per pirmąjį šių metų ketvirtį nuomos kainos beveik nesikeitė, tik Vilniaus modernių biurų sektoriuje patalpų nuomos kainos išlaikė nedideles augimo tendencijas. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuoma sudaro nuo 36 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-35 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainų lygis išliko beveik toks pats kaip ir 2010-ųjų metų pabaigoje: A klasė - 20-37 Lt/m2 ir B klasė – 10-18 Lt/m2.

Šiuo metu Vilniuje yra statomi 3 nauji biurų projektai: verslo centrus „Pirklių klubas“ ir „Evita“ planuojama užbaigti šiemet, o Jasinskio g. esančio pastato rekonstrukciją - kitų metų pradžioje. Įgyvendinus šiuos projektus, „Ober-Haus“ duomenimis, rinkai bus pasiūlyta šiek tiek daugiau nei 10,000 m2, ir šis prieaugis sudarys 2,3% visos Vilniaus pasiūlos. „Pagrįstai galime daryti prielaidą, kad šiais metais rinka susidurs su pačia skurdžiausia pasiūla nuo pat 1999-2000 m., kurie laikomi modernių biurų vystymosi pradžia. Nuosaikią ir vangoką šio rinkos segmento plėtrą prognozuojame ir 2012 metais“, - teigia S. Vagonis.  Priklausomai nuo potencialių nuomininkų paieškos rezultatų, pasiūla minėtais metais tikėtina pasipildys nedidesniu nei 30,000 m2 naujų biurų kiekiu. Analogiškos plėtros tendencijos išlieka ir prekybinių bei sandėliavimo patalpų sektoriuose. Šiuo metu yra statomi keli nedideli projektai, neturėsiantys didesnės įtakos situacijai rinkoje.

Estijos komercinių patalpų rinka – patraukliausia užsienio investuotojams

Stambieji užsienio investuotojai vis dar atsargiai žvelgia į Lietuvos komercinių patalpų rinką. 2010 m. ir 2011 m. Lietuvoje užfiksuoti du didesni investiciniai sandoriai, tačiau abejais atvejais pirkėjai yra vietinės kilmės. Pasak „Ober-Haus“ eksperto, investicinių sandorių trūkumą lemia  ne tik nuosaikus užsienio investuotojų požiūris į šalies ekonomiką ir nekilnojamojo turto rinką, bet ir vėl išaugę turto savininkų lūkesčiai: „Daugumos objektų, kurie domina stambius užsienio investuotojus, savininkai, sėkmingai pragyvenę sunkmetį, šiandien neturi motyvų parduoti turto „krizinėmis“ kainomis“, - teigia S. Vagonis.

Estija yra akivaizdi investicinės rinkos lyderė visų Baltijos šalių kontekste. Čia per tą patį laikotarpį (2010-2011 m.) buvo sudaryta 10 investicinių komercinio turto sandorių, kurių bendras įsigytų patalpų plotas buvo daugiau nei 3 kartus didesnis nei Lietuvoje, o užsienio investuotojai dalyvavo sudarant daugiau nei pusę šių sandorių. „Kur kas aktyvesnį stambių pirkėjų susidomėjimą Estijos turtu lėmė tiek stabilesnė šios šalies ekonomika, tiek euro įvedimas, tiek ir tobulesnė teisinė bazė, kuri labiau apsaugo turto savininkus nuo nuomos sutarčių nevykdymo“, - samprotauja S. Vagonis.

Akivaizdu, pasak NT eksperto, kad tiek pačios komercinės rinkos atsigavimui, tiek investuotojų aktyvumui ryškiausios įtakos turės tolimesnė šalies ūkio raida ir pagrindiniai ekonominiai rodikliai kitų šalių kontekste. Tikėtina, kad didesnių pokyčių šiame sektoriuje sulauksime ne anksčiau kaip šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.

 


Šiame straipsnyje: biuras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių