Komentaras: bendrovė turi teisę tik į faktiškai patirtus nuostolius

Jonas Sakalauskas, Advokatų profesinė bendrija „NORDIA BAUBLYS & Partners“

Išperkamosios nuomos sutartyse dažniausiai nebūna nustatyta iš gavėjo susigrąžinto turto realizavimo tvarka ir realizuojant turtą patirtų nuostolių atlyginimo sąlygos, o apsiribojama bendromis nuostatomis dėl gavėjo atsakomybės už išperkamosios nuomos bendrovės patirtus nuostolius, nutraukus išperkamosios nuomos sutartį. Taip pat specialių taisyklių, aiškinančių nutraukiant išperkamosios nuomos sutartį susigrąžinto turto realizavimo tvarką, nenustato teisės aktai.

Aiškinant išperkamosios nuomos bendrovės teisę į nuostolių atlyginimą ir galiojančius teisės aktus, pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog išperkamosios nuomos bendrovė turi teisę tik į faktiškai patirtus nuostolius, kurių išperkamosios nuomos bendrovei, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti.

Pabrėžtina, kad turto realizavimas nutraukus išperkamosios nuomos sutartį turi įtakos ne tik pačiai išperkamosios nuomos bendrovei, bet ir gavėjui arba laiduotojui. Todėl išperkamosios nuomos bendrovė, vykdydama su rizika susijusią veiklą, – teikdama išperkamosios nuomos paslaugas –, privalo būti itin atidi ir elgtis kaip protingas, apdairus ir sąžiningas subjektas (turto pardavėjas).

Atsižvelgiant į tai, išperkamosios nuomos bendrovei realizuojant turtą kyla pareiga nustatyti turto rinkos vertę ir pasinaudojant savo profesiniais įgūdžiais realizuoti turtą rinkos kaina, t. y. už protingą kainą.

Tuo atveju, jeigu išperkamosios nuomos bendrovė nesiima veiksmų ir (ar) dėl bendrovės ar jos darbuotojų kaltės nesudaro sąlygų realizuoti turtą už rinkos ir (ar) protingą kainą, kyla pagrįstų abejonių dėl išperkamosios nuomos bendrovės veiksmų sąžiningumo ir galimų nuostolių dydžio.

Jeigu ginče nustatomos aplinkybės, kad realizuoto turto rinkos kaina yra didesnė nei jo pardavimo kaina ir buvo sudarytos sąlygos išperkamosios nuomos bendrovei realizuoti turtą už didesnę kainą arba nepagrįstai atsisakyta parduoti turtą potencialiam pirkėjui, mokančiam didesnę kainą, būtų pagrindas vertinti, ar bendrovės nurodomi nuostoliai nėra kilę dėl pačios bendrovės veiksmų, t. y. tyčinių veiksmų arba nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo realizuojant turtą, ir taip atleidžiant išperkamosios nuomos gavėją ar laiduotoją nuo atsakomybės.

Taip pat pabrėžtina, kad išperkamosios nuomos bendrovė sutartimis už paskolintas lėšas turtui įsigyti siekia gauti palūkanų. Todėl tuo atveju, jeigu bendrovė nutraukia sutartį ir realizuoja turtą už didesnę kainą nei yra turto likutinė vertė, remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, pajamos, viršijančios likutinę realizuoto turto vertę, negali atitekti išperkamosios nuomos bendrovei, t. y. teisės aktai draudžia nepagrįstai praturtėti. Toks lėšų perviršis gali būti panaudotas išperkamosios nuomos bendrovės papildomiems pagrįstiems nuostoliams padengti, o jų nesant – grąžinamas gavėjui, t. y. klientui.


Šiame straipsnyje: seb

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių