Kokie šie metai buvo verslui ir žmogui?

Bendrojo vidaus produkto, eksporto, pramonės augimo rodikliai, skolinimasis tarptautinėse rinkose, užsienio investicijos – tai vardina vyriausybės atstovai ir kai kurie ekonomistai, apžvelgdami gerus šių metų pokyčius. Tačiau kiti atkreipia dėmesį, kad šie rodikliai neatspindi žmonių gyvenimo kokybės. Taigi kokie šie metai buvo verslui ir žmogui?

Sutariama, kad statistiškai pirmieji devyni metų mėnesiai Lietuvai buvo sėkmingesni nei paskutiniai. Jie sujaukė optimistines nuotaikas ir kiek pablogino bendruosius rodiklius.

Viena nedidelė kavinė-parduotuvė Vilniaus senamiestyje įsikūrė gegužę. Jos savininkė Ramunė Franckevičienė įmonę įsteigė ir verslą pradėjo šiemet. R. Franckevičienei priklauso ir nedidelė kepyklėle už keleto gatvių. Iki tol dirbusi, kaip pati sako, samdoma darbuotoja su popieriais, moteris nusprendė išnaudoti savo pomėgį gaminti saldumynus.

„Ateina laikas, kai kažką norisi keisti, pradėti kažką savo. Mūsų šeimoje iš kartos į kartą buvo perduodamos saldžių kepinių tradicijos. Ir mačiau, kad mūsų rinkoje tikrai trūksta tokių gaminių“, – pasakoja verslininkė.

R. Franckevičienė mokėsi verslo vadybos, tačiau vis tiek daug turėjo domėtis papildomai, nes reikėjo aprėpti dvi sritis – gamybą ir pardavimus. Verslą ji pradėjo iš savų lėšų, nes esą metų pradžioje skolinti naujam verslui niekas nenorėjo.

„Metai buvo tikrai nelengvi, kiekvienas pradėjęs savo verslą turbūt žino, kad pradžia yra tikrai sunki, kad reikia dirbti ne 8 valandas, o tikrai žymiai daugiau. Ir turi žinoti daug. Didelė įmonė turi daug padalinių, kiekvienas rūpinasi savo sritimi, o tu turi rūpinti viskuo“, – sako moteris.

Sunkiausia, anot R. Franckevičienės, buvo rasti darbuotojų, ypač konditerių, kurie mokėtų ir norėtų kepti daug įvairių šviežių pyragų be konservantų. Nelengva buvo rasti ir pardavėjų, tačiau dabar – dešimties darbuotojų komanda jau suformuota ir kurį laiką nesikeičia. Skaičiuodama pusmečio veiklos rezultatus, nauja verslininkė nuostolių neplanuoja, priešingai – planuose nauja parduotuvė arba kitokie plėtros sumanymai.

Ši įmonė yra viena iš tūkstančių šiemet įsteigtų įmonių Lietuvoje. Ūkio ministerijos duomenimis, nuo sausio iki rugsėjo naujų įmonių iš viso įregistruota apie 8000.   Tai yra 20 procentų daugiau nei pernai ir tai, anot ūkio ministro Rimanto Žyliaus, yra geri, džiuginantys skaičiai.

„Šie metai, aš pasakyčiau, Lietuvos ekonomikai buvo ypatingai geri. Iš tikrųjų mūsų verslas parodė, kad turi labai daug vidinės jėgos, kaip atsilaikyti nuo milžiniškų problemų, kurios buvo užgriuvusios visą pasaulinę ekonomiką. Sugebama pasinaudoti, kad konkurentai yra atsidūrę irgi sudėtingose situacijose. Ir čia mes matėme didėjantį Lietuvos BVP, kurį sukuria eksportas. Matėme didelį mažųjų įmonių gyvybingumą. Aš manau, kad tai buvo pasitikėjimo metai. Turėjome vieną didžiausių augimų Europos Sąjungoje“, – teigia ūkio ministras.

R. Žylius sako, kad skaičiuojant šių metų reikšmingus įvykius, reikėtų pasidžiaugti iniciatyvomis, kurios supaprastino verslo kontrolę ir tuo, kad įvairūs inspektoriai dabar siekia ne bausti, o konsultuoti verslininkus.   Taip pat, anot R. Žyliaus, šiemet buvo sukurti įstatymai, kurie lengvins naujo verslo steigimą, mažins apribojimus jo įstatiniam kapitalui.

„Mes buvome tokioje sisteminėje mąstymo ir valdymo krizėje. Bėdų iš tikrųjų yra daug. Ir manau, kad viena didžiausių yra tebesitęsianti emigracija, kuri reiškia Lietuvos ekonomikos nukraujavimą. Kai dešimtys tūkstančių žmonių palieką šalį, mes netenkame nacionalinio turto kūrėjų. Pagrindinis rodiklis yra žmonių gyvenimo kokybė, o ne BVP. Aš nemanau, kad Lietuva šiuo metu mąsto sistemiškai ir efektyviai kovoja su skurdu ir nelygybe, kuri yra nuolat didėjanti. Eksportas neatlaikys tos didėjančios suirutės, todėl pirmiausia reikia žiūrėti, kaip susitvarkyti šalies viduje“, – tvirtina Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Povilas Gylys.

Tačiau vyriausiasis „Swedbanko“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad sparčiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių augusia ekonomika, rekordiniu eksportu ir tuo, kad pramonė atkūrė savo vertę, pasidžiaugti visgi reikėtų.

„Aš, kaip ekonomistas, pirmiausia žiūriu į apčiuopiamus rodiklius, kurie rodo, kaip keitėsi Lietuvos ekonomika. Dauguma sričių rodo, kad mes tą nuosmukį išgyvenime ir dabar jau esame naujame ekonomikos vystymosi etape“, – sako ekonomistas.
Tačiau taip pat N. Mačiulis teigia, kad galima suprasti žmones, kurie įvairiose apklausose teigia, kad šie metai jiems buvo sunkūs. Anot jo, namų ūkių pajamos šiemet buvo mažos ir jei jos didėjo – visgi lėčiau nei kainos.

N. Mačiulis sako, jog šie metai dar kartą įrodė, kad Lietuva yra glaudžiai susijusi su pasauline ekonomika. Kalbėdamas apie svarbiausius šių metų įvykius, jis pirmiausia primena tai, kas įvyko pasaulyje – Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos sukilimai augino naftos kainą, o tai prisidėjo ir prie kainų kilimo Lietuvoje, taip pat dėl problemų euro zonoje mažėjo užsakymų, prastėjo įmonių lūkesčiai, o cunamis Japonijoje ir Fukušimos nelaimė taip pat   paveikė ne tik naftos kainas, bet ir netiesiogiai darė įtaką pramonei.

„Lietuvoje svarbiausi sprendimai buvo susiję su šešėline ekonomika. Pavyzdžiui, kasos aparatų įvedimas turgavietėse, kur prekiaujama maisto produktais. Jau dabar oficiali statistika parodė, kad iš tiesų tai nebuvo neteisingas sprendimas. Matome, kad maisto produktų apyvarta pradėjo sparčiai augti jau vasaros pabaigoje ir rudenį. Padidintos baudos vidutinio sunkumo nusikaltimams, atsirado nauji muitininkų rotacijos principai. Bet aišku, neįvyko esminis lūžis ir kova su šešėline ekonomika vis dėlto yra fragmentinė“, – teigia N. Mačiulis.

Kasos aparatų įvedimą palaiko ir ekonomistas Povilas Gylys. „Nenoriu gilintis į detales, bet iš principo mes visi turime mokėti mokesčius, jeigu norime gyventi civilizuotoje šalyje. Manau, kad šia prasme buvo padaryta teigiamų žingsnių“, – sako jis.

N. Mačiulis svarbiu šių metų sprendimu, kuris turės teigiamą poveikį, vadina ir sugriežtintas būsto skolinimosi taisykles. Kol nekilnojamojo turto rinka šalyje vis dar vangi, anot N. Mačiulio, to poveikį įvertinti sunku, tačiau ateityje jį tikrai pamatysime. Kalbant apie skolinimąsi, pasidžiaugti šiemet, anot N. Mačiulio, reikėtų ir tuo, kad

Lietuva tarptautinėse rinkose skolinosi pigiau nei Ispanija ir Italija – dvi didžiausios euro zonos ekonomikos. Na, o Vyriausybė šiemet džiaugiasi ir darbais energetikos srityje – rastas strateginis investuotojas Visagino atominei elektrinei, nutarta statyti suskystintųjų dujų terminalą.

„Manau, suskystintų dujų terminalas reikalingas Lietuvai. Jis tikrai leis sumažinti vartojamų dujų kainą“, – sako N. Mačiulis.
Tačiau abu ekonomistai – P. Gilys ir N. Mačiulis, primena, kad 2011-ieji – dar vieni metai, kai šalyje realiai neprasidėjo renovacija.

„Deja, manau, kad tai viena iš tokių silpniausių vietų Lietuvos ekonomikoje. Realiai galime sakyti, kad renovacija taip ir neprasidėjo. Alternatyvų mes neturime, nes toks energetinis efektyvumas, koks yra dabar, yra tikrai netenkinantis. Ir jeigu mes turėsime pigesnes dujas ir alternatyvių elektros šaltinių, tai neišsprendžia problemos. Nes tai, kiek energijos mes sunaudojame, yra neadekvačiai daug“, – teigia N. Mačiulis.

Užsienio investicijos – dar viena sritis, kurią, kalbėdamas apie praėjusius metus, pabrėžia ūkio ministras. Anot R. Žyliaus, Lietuvai svarbios užsienio investicijos pirmiausiai iš augimo regionų pasaulyje – tokių kaip Azija. R. Žylius sako, kad atėjus kokiai nors kompanijai iš Lietuvos verslui nepažįstamos šalies, iš karto suaktyvėja abipusis ekonominis bendradarbiavimas.

„Lietuvos įmonės pradeda dirbti su atsiradusiais investuotojais, atsiranda pažintys, atsiranda kitos kultūros supratimas, tai ženkliai palengvina išėjimą į kitas rinkas. Pavyzdžiui, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius mes pasirašėme sutartis dėl dvidešimties investicinių projektų, kurių bendra vertė yra daugiau nei 350 mln. Yra numatyta sukurti daugiau negu 2500 naujų darbo vietų“, – sako ūkio ministras R. Žylius.


Šiame straipsnyje: verslasekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Išlikimui yra būtina veikla. Tačiau ... Lietuvoje žmogaus veikla yra gesinama valdžios priespauda, kaip baudžiavos laikais. Štai pavyzdys aiškumui, apie dvi ES valstybes. Anglijoj £622 (apie 2500 litų) žmogaus veiklos šių mėnesio pajamų nėra atskaičiuojamas joks mokestis, net ir valstybiniam socialiniam draudimui. Tai yra žmogaus veiklos asmeninė ir privati neliečiamybė šioj šaly. Lietuvoje … 121,50 lt (apie £30) – (su)mokamas žmogaus pajamų mokestis nuo 800 lt (apie£200) minimalaus darbo užmokesčio. Anglijoj … : ) (apie £30) 121,50 lt – (su)mokamas žmogaus pajamų mokestis nuo (apie £720) 2880 lt ………………. darbo užmokesčio. Valdžia Lietuvoje netrukdomai sugeba pasisotinti silpniausiųjų (vargdienių) sąskaita. Ar tai yra XXI amžiaus baudžiava Lietuvoje??? Taip. Kas vykdo baudžiavinę priespaudą? Visi premjerministrai nuo 2004 metų. Visi premjerministrai iki 2004 metų, vadovavę pasiruošimui papildyti ES junginį. Ir dabar ... Lietuva netinkama žmogui gyventi.

MNPD Lietuvoje 30000 litų

MNPD Lietuvoje 30000 litų portretas
Kad gyventi oriai Lietuvoje, kiekvienas žmogus pirmiausia turi (planuoti): - būti sotus; - būti apsirengęs (šiltai); - turėti (šiltus) namus savo šeimai. Ir kad gyventi taip oriai Lietuvoje, pirmiausia ... Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) žmogui turi būti 30 000 litų metams. Štai ... (JK) Anglijos (nesovietinio mentaliteto) ekonomistai paskaičiavo ir užrašė neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) žmogui 2011 – 2012 metams: £143.75 savaitei £622.92 mėnesiui £7,475.00 metams Nuo žmogaus veiklos šių pajamų nėra atskaičiuojamas joks mokestis, net ir valstybiniam socialiniam draudimui. Tai yra žmogaus veiklos (verslo) asmeninė ir privati neliečiamybė kapitalistinėj šaly !!! Išvertus į lietuvių kalbą, būtų tokie NPD žmogui Lietuvoje: 568,83 lt savaitei 2 464,96 lt mėnesiui 29 579,32 lt metams * Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD) ž m o g u i Anglijoje 2010 - 2011 metams buvo: £6,475.00 (apie 25 600 litų) Susijusi info: - daiktų (namų, automobilių, ...) kainos Anglijoje ir Lietuvoje yra vienodos; - Lietuvoje kai kurie daiktai yra dar ir brangesni nei Anglijoje. NPD Europos Sąjungoje turi būti vienodas (ar bent jau panašus) ir nediskriminuojantis. Bet ... Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, suburtos partinės gaujos savo valdinguose veiksmuose (bemaž dvidešimt metų) niekad negalvojo apie silpniausiąjį žmogų valstybėje. Silpniausiojo žmogaus orumas buvo sutraiškytas. Politinės – partinės gaujos plėšikavo. Ko pasekoje turim (dirbtinio) skurdo alinamą ir nykstančią (išsivaikščiojančią) Lietuvos bendruomenę. Vienykimės reikalaukim ir (išsi)reikalaukim. MNPD žmogui Lietuvoje 30 000 litų. Kad gyventi oriai ir Lietuvoje ...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių
    Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių

    Konservatorių vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių, ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. ...

    1
  • Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete
    Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete

    Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ ba...

  • Lietuvių inžinierių darbai – „Hilton“ viešbučiuose ir „Google“ biuruose
    Lietuvių inžinierių darbai – „Hilton“ viešbučiuose ir „Google“ biuruose

    Paklaustas, kokiose specialybėse ypač reikalingas kūrybingumas, turbūt retas paminėtų inžinierių. Dažniau su šia profesija siejami matematiniai skaičiavimai, lentelės ir schemos. Verslininkas Mindaugas Jonuškis neigia šį mitą:...

  • Lietuva lygiuojasi į Afriką?
    Lietuva lygiuojasi į Afriką?

    Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimu...

    1
  • Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija
    Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija

    Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių pozicija energetikos klausimais vis labiau išsiskiria. Latvija prisijungė prie Estijos ir pareiškė, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinc...

  • Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų
    Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų

    Auga atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių srautai. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse išduodama trečdaliu daugiau vizų negu prieš porą metų. Kaimyninės šalies gyventojai į Lietuvą vyksta lankyti artimųjų kapų, atost...

    1
  • Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?
    Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?

    Kas ketvirtas dirbantis Lietuvos įmonėse teigia, kad jo darbdavys susilaukusiems vaikų suteikia netgi daugiau nei numato šalies įstatymai, nors yra ir tokių, kurie darbuotojams gaili net to, kas numatyta Darbo kodekse. Tokias įžvalgas pateik...

    5
  • Kurie Vilniaus rajonai tarp pirkėjų populiariausi?
    Kurie Vilniaus rajonai tarp pirkėjų populiariausi?

    Pilaitė, Naujamiestis ir Šnipiškės. Šiuos tris Vilniaus rajonus nekilnojamojo turto ekspertai įvardija kaip populiariausius šiuo metu tiek tarp vystytojų, tiek tarp potencialių ir esamų pirkėjų. ...

  • IT srities absolventų atlyginimai didžiausi, o specialistų paklausa nemažėja
    IT srities absolventų atlyginimai didžiausi, o specialistų paklausa nemažėja

    Informacinių technologijų studentų kasmet daugėja, atlyginimai – kyla, kaip ir specialistų paklausa. „Eurostat“ duomenimis, 55 proc. Lietuvos verslų susidūrė su sunkumais įdarbinant IRT specialistus. Pagal šį rezultatą Lietu...

  • E. vaistinėse labiausiai skiriasi maisto papildų kainos
    E. vaistinėse labiausiai skiriasi maisto papildų kainos

    Pricer.lt, bendradarbiaudamas su vaistų informacijos portalu vaistai.lt, užfiksavo liepos mėnesio vaistų kainas e. vaistinėse Lietuvoje. Atliekant vaistų kainų tyrimą buvo užfiksuotos nereceptinių vaistų, maisto papildų bei gydomosios kosmetikos pr...

    2
Daugiau straipsnių