Kodėl „Sodroje“ stinga lėšų?

„Sodroje“ stinga pinigų, nes iš šio fondo lėšų kompensuojamos ne tik prarastos darbo pajamos, bet ir didintos „Sodros“ išmokos, nedidinat įmokų tarifo ir papildiomai neskiriant valstybės lėšų.

Tokias svarbiausias priežastis, kodėl fonde trūksta pinigų, nurodo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos auditą.

Auditoriai nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiai mažai tepriklauso nuo sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, 800 litų atlyginimą gaudavusio asmens pensija šiuo metu yra 500 Lt, o tris kartus didesnį atlyginimą gaudavusio asmens pensija yra tik 709 litų.

Auditorių nuomone, tikslesnė įmokų ir išmokų proporcija skatintų visuomenės narius labiau pasitikėti valstybinio socialinio draudimo sistema, legaliai dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas.

Kai kurios valstybinio socialinio draudimo išmokos turi socialinės paramos požymių. Pavyzdžiui, našlių pensijos mokamos ne visiems našliams, o tik pensinio amžiaus arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais.

Be to, valstybinio socialinio draudimo išmokas didina į asmens draudžiamąsias pajamas įskaitomos kai kurios pajamos, nuo kurių nebuvo apskaičiuotos ir mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, į stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo neturėjo darbo santykių ar už tą laikotarpį nemokėjo socialinio draudimo įmokų.

Auditoriai turėjo pastabų dėl motinystės ir tėvystės išmokų skyrimo. Pavyzdžiui, gimus keliems vaikams, vienu metu mokamos kelios išmokos, todėl prarastos darbo pajamos tuo pačiu laikotarpiu kompensuojamos kelis kartus. Taip pat nustatyta, kad dėl to paties draudžiamojo įvykio padarinių gali būti mokamos kelios išmokos. Pavyzdžiui, taip gali būti mokama netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo kompensacija.

Auditorių nuomone, valstybinio socialinio draudimo lėšos neturėtų būti naudojamos Lietuvos darbo biržai ir jos struktūriniams padaliniams, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai išlaikyti bei aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti.

Dalis valstybinio socialinio draudimo lėšų naudojama profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai. Už jas privačios įmonės, viešosios įstaigos kas treji metai gali įsigyti gamybos priemonių, įrangos ir kito ilgalaikio turto, kurio dalis tampa privačia nuosavybe.

Kaip pažymi auditoriai, jei „Sodros“ lėšos praėjusiais metais būtų naudotos tik išmokoms, kuriomis kompensuojamos prarastos darbo pajamos, būtų sutaupyta daugiau kaip pusė milijardo litų.

Dalis socialinio draudimo įmokų yra tik surenkama į Valstybinio socialinio draudimo fondą, o vėliau pervedama į pensijų kaupimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Užimtumo fondus. Todėl pensijoms, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms „Sodros“ biudžete šių metų pirmąjį pusmetį liko tik 73 proc. visų įplaukų. Į pensijų kaupimo fondus jau pervesta 3,2 mlrd. Lt fondo lėšų.

Dėl pensijų reformos susidaręs „Sodros“ deficitas turėjo būti kompensuotas, tačiau iš valstybės biudžeto į „Sodrą“ buvo pervesta mažiau negu pusė jos prarastų lėšų.

„Sodros“ biudžetui administruoti panaudojama apie 2 proc. visų jo lėšų. Valstybės kontrolė nurodė, kad „Sodros“ veiklos sąnaudos galėtų būti mažesnės. Pavyzdžiui, būtų galima sumažinti ne pagrindines administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių, reikėtų reglamentuoti, kokiais atvejais pensijos ir kitos išmokos gavėjams pristatomos į namus nemokamai. Sąnaudos būtų mažesnės ir tuo atveju, jei fondui būtų kompensuotos patirtos pensijų kaupimo, Privalomojo sveikatos draudimo ir Užimtumo fondų administravimo išlaidos, jei paskolų palūkanos ir jų administravimo mokesčiai būtų mokami ne iš „Sodros“ lėšų.

Valstybės kontrolė kaip pirmaeilį uždavinį nurodė būtinybę keisti teisės aktus, kad valstybinio socialinio draudimo išmokomis būtų kompensuojamos tik dėl draudžiamųjų įvykių prarastos pajamos, nuo kurių buvo apskaičiuotos ir mokėtos įmokos, o socialinio draudimo išmokų dydžiai būtų susieti su mokėtų įmokų dydžiais ir laikotarpiu, už kurį buvo apskaičiuotos ir mokėtos įmokos.

Tais atvejais, kai teisės aktais padidinamos kai kurios valstybinio socialinio draudimo išlaidos, nedidinant įmokų tarifo, arba sumažinamos įmokos, Vyriausybei siūloma atsiradusį pajamų ir išlaidų skirtumą dengti iš kitų šaltinių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių