Kodėl latviai bijo euro įvedimo?

Nemažai latvių baiminasi, kad atsisakę nacionalinės valiutos – lato – ir 2014-aisiais įsivedę eurą  praras vieną savo  nepriklausomybės simbolių. Tačiau LRT korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis tikina, kad tai tik šalutinė priežastis, nes esą „nesvarbu, latas, litas, euras ar Mongolijos tugrikas žvangės piniginėse. Svarbu, kad jų būtų daug“. Latviai nori žinoti, kad jų atlyginimai ir pensijos nemažės, o kainos – nedidės. Politologė Anete Vitola priduria, kad nenoras įsiversti eurą gali būti aiškinamas ir problemomis euro zonoje.

Latvis: niekas neatims identiteto, jei tik jo norime

„Jau ilgiau kaip metus gyventu Tartu, Estijoje, tad eurais naudojuosi kasdien. Palaikau šios valiutos įvedimą ir savo šalyje. Nesuprantu tautiečių, kurie nusistatę prieš euro įvedimą. Jis duos daug galimybių, ypač tai bus naudinga keliaujantiems per Europą, o Latvija taps patrauklesnė užsienio investuotojams“, – sako latvis Kaspars Rūklis.

Pašnekovas teigia grįžtantis į Latviją bent porą kartų per savaitę, todėl žino, kaip nepatogu kaskart keistis pinigus ir jaudintis,  jei kišenėje turi tik eurų: „Kai Latvija turės eurą, tokios problemos neiškils atvykstantiems iš kitų euro zonos šalių, taip pat padės sutaupyti pinigų, nes nereikės mokėti už valiutos keitimą.“

„Yra daugybė emocinių argumentų, nustatytų prieš eurą, pavyzdžiui, kad Latvija praranda savo nepriklausomybės simbolius, ji tampa europietiškos pinigų sistemos dalimi. Tai tiesiog pinigai, niekas neatims mūsų identiteto,  jei tik jo norime“, – įsitikinęs K. Rūklis.

Tuo metu kita latvė Margarita Ogolceva kelia klausimą, ar latviai, stodami į Europos Sąjungą (ES), apskritai tikėjosi pajėgsiantys išsaugoti savo valiutą? „Manau, kad tai labai naivus požiūris. Mes priklausome ES ir esame per maži, kad galėtume eiti prieš ES įstatymus ir reguliavimus“, – priduria moteris.

Kalbama tik apie euro privalumus?

„Latas yra toks pat simbolis kaip mūsų litas. Tarpukariu tai buvo viena stipriausių valiutų visoje Europoje, o ir dabar latas gana stiprus. Žmonėms dabar yra sudėtinga atsisakyti kažko savito. Būdami ES latviai ar lietuviai pradeda aiškinti, kad ką nors praranda. Tačiau šis psichologinis dalykas yra tik šalutinis, nes bet kuris latvis neoficialiai pasakys, kad nesvarbu – latas, litas, euras ar Mongolijos tugrikas žvangės mūsų piniginėse. Svarbu, kad jų būtų daug“, – tvirtina Arūnas Vaikutis.

Pasak žurnalisto, bene labiausiai kaimynai bijo sumažėjusių atlyginimų, pensijų ar padidėjusių kainų, nors valdžia ir žada užkirsti kelią nepagrįstam kainų didėjimui. „Nuo vasario 1-osios atliekamas paslaugų ir kainų monitoringas visoje Latvijoje. Tikrinama, kad prekybininkai nedidintų kainų prisidengdami euru“, – tęsia A. Vaikutis.

M. Ogolcevos manymu, kainų ir uždarbių pavertimas į eurus turėtų padėti suprasti, kas vyksta aplink latvius. „Tada mums ir užsieniečiams bus lengviau palyginti kainas bei užmokestį su kitomis ES šalimis“, – sako latvė.

Pasak A. Vaikučio,  tauta nepasitiki valdžia, kuri gana dirbtinai bruka eurą. „Galbūt jis ir būtų ekonomiškai naudingas, bet, kaip tarybiniais laikais buvo kalbama tik apie buvimo Tarybų Sąjungoje privalumus, taip dabar kalbama tik apie euro privalumus, bet per mažai kalbama apie neigiamus dalykus“, – mano A. Vaikutis.

Latviai prieštaringai vertina euro reklamos kampaniją

Anete Vitola, Latvijos universiteto politologė, tikina, kad euras gali pasitarnauti kaip įrankis, užtikrinantis finansinį stabilumą ir pritraukiantis tiesioginių užsienio investicijų. Kita vertus, bendras požiūris turėti eurą esą ganėtinai neigiamas dėl prieštaringai vertinamos, brangios euro reklaminės kampanijos. Tikimasi, kad po jos gegužę euro įvedimui pritartų bent pusė šalies gyventojų. Šiandien kaimyninėje Latvijoje euro įvedimui nepritaria daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų gyventojų.

„Tačiau šis neigiamas požiūris po truputį slopsta. Sunku pasakyti, ar visuomenės požiūris tikrai keičiasi, nes žmonės pradeda tikėti euro „projektu“, ar paprasčiausiai toks yra šios kampanijos rezultatas. Be to, ministras pirmininkas ir finansų ministras per žiniasklaidą aktyviai aiškina prisijungimo prie euro zonos naudas“, – sako A. Vitola.

Politologės manymu, pesimizmas dėl euro gali būti aiškinamas ir problemomis euro zonoje – žmonės kelia klausimus, kam reikia prisijungti prie problemiško euro klubo? „Taip pat yra trauka nacionalinei valiutai, nes tai – dalis nacionalinio identiteto“, – priduria Latvijos universiteto politologė A. Vitola.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sigis

sigis portretas
ubagams tai visur bliogai.Mūsų liaudies patarlė sako :kur trumpa, ten trūksta. Kas turi daug ir gauna daug, užchalymins dar daugiau, tai jiems nei tie pinigai, nei aukštos kainos ir nieks kits čia nekalts, mergužėle tu pati - nerūpi. Kai skurdžiai gauna avansą, atlyginimą, pientcyjas, pašalpas, tai sėda ant avtobuso, biskį turtingesni ant savo avtomobilkos, paskum ant kolonėlės, užsipila ir važiuoja ant Lietuvos universalių muziejų pašluot prekystalių, kuriuose galima net ir tas pačias latvių gamybos prekes įsigyt pigeu: vežasi šprotus, "Selga" ir kitus su daug "e" sausainius (ten parduotuvėj prasčiausi pigiausi sausainiukai kainuoja virš dviejų liatų/kg, tai būtų virš dešimt litų/kg, o tokių kaip pas mus po šešis-aštuonis litus už kg niekas neįsivaizduoja, šoninę, mėsos konservus o gal net ir su jautiena y-ha-ha, žalią paukštieną, keulieną, javtieną, kabelius, televizorius, putų silikato blokelius, polistireną, vonios rankšluosčių džiovintuvus, obuolius, krapus, petrutes, ......., o ko neveža tai net nežinau-nebent prekės užima daug vietos, daug sveria.

estijoj blogai

estijoj blogai portretas
todel latviai bijo euro nenori.per radija aiskino kad 90pr latviu nenori euro ir opozicija reikalauja referendumo.visi zino kad kur ivede eura padetis pablogejo salyje.estijos valdzia myli savo zmones bet vistiek blogai ivedus eura zmonems.pas mus irgi niekas euro nenori.jei nores ivest turi but referendumas.ar matet kokioj salyje kad zmogus isgyventu uz150 euru.taip gyvens musu pensininkai
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    46
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių