Klientas privertė banką „Nordea“ nedidinti paskolos maržos

Verslininkas, pasitelkęs Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, privertė banką atsisakyti reikalavimo keičiant paskolos sąlygas didinti jos maržą. Tokie rezultatai gali būti naudingi ir kitiems klientams.

Jei klientas nori pasinaudoti paskolos sutartyje numatyta teise koreguoti jos sąlygas, bankų reikalavimas didinti anksčiau išduotų paskolų palūkanų maržą yra neteisėtas. Tokį išaiškinimą iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos gavęs vilnietis Mykolas Baciuška norėjo, kad paskolą išdavęs bankas "Nordea" leistų mokėti įmokas ne nuolat mažėjančiomis, o nekintančiomis įmokomis, rašo "Lietuvos rytas".

Jo apskaičiavimais, tokiu atveju artimiausiais metais įmoka būtų sumažėjusi 600 litų.

Banke apie 360 tūkst. litų paskolą eurais paėmęs verslininkas mokėjimo būdą norėjo keisti dėl to, kad per krizę gerokai sumažėjo jo pajamos.

"Nordea" su prašymu sutiko, bet iškėlė sąlygą: paskolos marža turi išaugti 1 proc. punkto.

Ši nauja marža galiotų visą likusį paskolos laikotarpį - apie 38 metus. Vien tik ateinančiais metais dėl to verslininkas sumokėtų bankui daugiau kaip 3 tūkst. litų daugiau.

"Kreipiausi į banką, nes jis viešai savo klientams siūlė: jei iškyla sunkumų - ateikite, kalbėkimės, mes jums padėsime. Visas įmokas mokėjau laiku, esu nepriekaištingas klientas.

Tačiau bendraujant su bankininkais susidarė įspūdis, kad jie tiesiog nori pasipelnyti iš prastos mano padėties", - skundėsi M.Baciuška.

Bankas dar 1 proc. punkto didesne palūkanų marža įvertino verslininko prašymą paskolos mokėjimą atidėti metams.

O M.Baciuškai paprašius penkeriems metams fiksuotas paskolų palūkanas pakeisti perskaičiuojamomis kas pusmetį, jo buvo paprašyta sumokėti 25 tūkst. litų, kad būtų kompensuotos vadinamosios banko reinvestavimo sąnaudos.

Formulė, pagal kurią bankas skaičiuoja šio mokesčio dydį, M.Baciuškos sutartyje nėra aprašyta.

Ji taip pat neskelbiama viešai. Bankas turi teisę bet kada ją pakeisti.

"Sutartyje formulės neaprašėme, nes, banko požiūriu, ji pernelyg sudėtingai suformuluota, kad suprastų paprastas klientas", - aiškino "Nordea Bank Lietuva" komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.

Nepaisant to, sužinojęs vartotojų teisių gynėjų nuomonę, bankas nuo šiol jau įrašo šią formulę į naujai sudaromas būsto sutartis.

Nesutaręs su atstovais Lietuvoje, M.Baciuška kreipėsi į "Nordea" centrinę būstinę Stokholme, o ji nukreipė jį į Europos centrinį banką Frankfurte, pastarasis patarė paskambinti Lietuvos bankui. Šis pasiūlė kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Verslininkas sako dar neapsisprendęs, ar kreipsis į teismą: advokatas įspėjo, kad darbais užversti teismai jo bylos gali imtis nebent po pusantrų metų, o tuomet sprendimas gal nebebūtų aktualus.


Šiame straipsnyje: Nordeapaskola

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    45
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių