Klausimas, kas nutekino informaciją apie „Snorą“, vis dar be atsakymo

Generalinė prokuratūra neatskleidžia terminų, kada gali būti baigtas tyrimas dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“.

„Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas tęsia ikiteisminį tyrimą, jo eigos prokurorai nekomentuoja“, – atsakyme BNS pirmadienį teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Dirsienė.

Pernai spalį generalinis prokuroras Darius Valys yra užsiminęs, kad ikiteisminio tyrimo dėl informacijos nutekinimo banko „Snoras“ nacionalizavimo istorijoje terminą reikės pratęsti.

Tąkart D.Valys buvo nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo pabaiga šioje byloje numatyta lapkričio 20 dieną.

„Šiuo metu negalime pasakyti, kada bus baigtas (tyrimas)“, – pirmadienį teigė Generalinės prokuratūros atstovė Rūta Dirsienė, paklausta, kuriam laikui pratęstas tyrimo terminas.

D.Valys spalį yra minėjęs, jog "ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, sudėtingas ir kai kurie specialistai nepateikia prokurorams išvadų“.

2012-aisiais porą mėnesių visus buvo prikaustęs ir vadinamasis FNTT skandalas. Jis plykstelėjo metų pradžioje, o jo priežastis buvo banko „Snoras“ žlugimas. Vieno didžiausių šalies bankų griūtis palietė tūkstančius žmonių, jame laikiusių savo indėlius, sukėlė nesantaiką tarp buvusių valdančiųjų ir vos nesužlugdė koalicijos.

O viskas prasidėjo tada, kai buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu, kuris galbūt galėjęs žiniasklaidai „Snoro“ žlugimo išvakarėse nutekinti informaciją apie jo prastą situaciją, ir pasiūlė pastarajam atsistatydinti.

Šis to nepadarė, tad ministras jį atleido, o kartu su juo ir FNNT direktorių Vitalijų Gailių, kuris palaikė savo pavaldinį. Tai sukiršino koaliciją, kuri net porą savaičių svyravo ant suirimo ribos ir tik įsikišus Prezidentei susitarimas pasiektas atleidus vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Rugsėjį ir gruodį abu FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas pasiekė pergales teismuose, kurie pripažino, jog jie buvo atleisti neteisėtai. O klausimas, kas žiniasklaidai nutekino informaciją apie „Snorą“, iki šiol neatsakytas. FNTT skandalo istoriją apžvelgia LRT televizijos naujienų tarnyba.

2011-ųjų lapkričio 16-ąją sušauktas neeilinis Vyriausybės posėdis. Po jo pareikšta, kad įvertinus „Snoro“ finansinę būklę, bankas yra nacionalizuojamas, jam skiriamas laikinasis administratorius, o veikla – stabdoma.

Tačiau parą iki šių įvykių viename didžiausių šalies dienraščių – „Lietuvos ryte“ – pasirodė informacija, kad valdžia užsimojo sutrypti lietuviškus bankus, tarp jų paminėtas ir „Snoras“. Jau po poros mėnesių pradėta aiškintis, kas galėjo nutekinti šią informaciją žurnalistams. Įtarimai krito ant tuometinio FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado, kuris 2011-ųjų lapkričio 14-ąją, likus dviem dienoms iki „Snoro“ nacionalizavimo, dalyvavo Generalinės prokuratūros pasitarime dėl šio įvykio.

Vasarį tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis FNTT direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu, nes jo galimybe toliau dirbti abejoja gavęs nepalankius tikrinimo poligrafu rezultatus. Bet V. Giržadas nė nemanė trauktis iš posto, jį palaikė ir FNTT direktorius Vitalijus Gailius. Ministras kirto atgal.

„FNTT direktorius Vitalijus Gailius aiškiai parodė, kad dangsto savo pavaduotoją Vytautą Giržadą, tad dėl tokio žingsnio turiu pagrindą reikšti nepasitikėjimą ir juo“, – tuomet kalbėjo R. Palaitis.

Bet FNTT vadovai atkakliai neigė kuo nors nusikaltę – V. Giržadas ir toliau tvirtino žiniasklaidai nieko nesakęs, jo vadovas V. Gailius pavaldiniu tikėjo ir sakė, kad į nemalonę jie pakliuvo ne dėl neva nutekintos informacijos, bet dėl tarnybos atliekamų tyrimų, ir tvirtino dirbdami patyrę politikų spaudimą.

„Atliekami tyrimai dėl dosniausių politinių partijų rėmėjų, ūkio subjektų, kurie per 2 metus laimi viešųjų pirkimų iki 500 arba bendros 2 mlrd. vertės, daugiausia finansuojamų iš ES paramos ir valstybės biudžeto“, – sakė V. Giržadas.

FNTT vadovai sulaukė palaikymo ir iš premjero Andriaus Kubiliaus, kurio Vyriausybės narys buvo R. Palaitis.

„Noriu dar sykį pakartoti, kad dėl FNTT vadovo pono Gailiaus nesu gavęs tokios informacijos, kuri leistų abejoti dėl jo veiklos ir galimybių dirbti su slapta informacija“, – tuomet tvirtino A. Kubilius.

Tačiau nepaisant to, vasarį vidaus reikalų ministras R. Palaitis iš V. Giržado ir V. Gailiaus atėmė leidimą dirbti su slapta informacija ir juos atleido iš pareigų. Jį palaikė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė FNTT vadovus apkaltino politikavimu ir paragino žurnalistus pasidomėti, ar FNTT nėra atlikusi tyrimo apie jų pusėn stojusių konservatorių finansinius rėmėjus.

„Vertinu kaip tęsinį to tyrimo, kuris buvo pradėtas prokuratūros prašymu, ir jį vykdė VSD dėl „Snoro“ informacijos nutekinimo dėl „Snoro“ patikrinimo. Taigi FNTT pareigūnai, deja, po tyrimo pasirodė nelabai gerai. Dabartinis statutinių karininkų politikavimas atrodo dar blogiau. Taip aš ir vertinu susiklosčiusią situaciją. [...] Ministras Palaitis šitoje istorijoje ne prie ko“, – sakė D. Grybauskaitė.

V. Gailius ir V. Giržadas savo atleidimą apskundė teismui. O Generalinė prokuratūra tuoj po Prezidentės pasisakymo išplatino pareiškimą, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl slaptos informacijos apie „Snorą“ nutekinimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. O jau gegužę patvirtina, kad buvusiam FNTT direktoriaus pavaduotojui V. Giržadui pareikšti įtarimai tiriant informacijos nutekinimo apie „Snoro“ bankrotą bylą.

Šią istoriją ėmėsi tirti ir Antikorupcijos komisija, kuri apklaususi visus jos dalyvius savo išvadose išreiškė nepasitikėjimą R. Palaičiu ir premjerui pasiūlė jį atstatydinti. A. Kubilius ilgai nelaukęs Prezidentei įteikė ministro atstatydinimo raštą, bet šalies vadovė jo nepatenkino ir pareiškė, kad nepalaiko nė vienos šiame ginče dalyvavusios pusės, bei paragino koaliciją toliau dirbti išvien.

Bet valdančioji koalicija ėmė aižėti. Konservatorių lyderiai ragino tarnybos vadovus grąžinti į darbą, o juos atleidusį liberalcentristų ministrą atsistatydinti. Tuo metu liberalcentristai laikėsi tvirtai ir teigė, kad jų ministras pasielgė teisingai ir neatsistatydins. Porą savaičių trukę valdančiųjų nesutarimai baigėsi tik po Prezidentės įsikišimo, kai su ja susitikęs vidaus reikalų ministras patvirtino atsistatydinsiąs.

„Aš dėl savo sprendimų nė kiek neapgailestauju, atleidęs du FNTT pareigūnus jaučiuosi elgęsis teisėtai ir teisingai, bet matydamas Lietuvoje tokią sudėtingą situaciją, kuri kilo dėl sunkiai nusakomų veiksmų, aš nemanau, kad mano asmuo turėtų trukdyti Lietuvai žingsniuoti į priekį. Todėl suprasdamas atsakomybę nešiu artimiausiu metu atsistatydinimo pareiškimą“, – kalbėjo R. Palaitis.

Galbūt ministras ir neapgailestavo, tačiau atleisdamas FNTT tarnybos vadovus jis elgėsi neteisėtai. Šį rugsėjį teismas paskelbė, kad V. Giržadas buvo atleistas neteisėtai ir jam priteisė piniginę kompensaciją. Dar po poros mėnesių, gruodį, pergalę teisme pasiekė ir FNTT vadas V. Gailius. Jam iš valstybės priteista daugiau nei 130 tūkstančių litų. Šiuo metu abu šie sprendimai yra apskųsti. Tokie teismo sprendimai rodo, kad nei V. Gailius, nei V. Giržadas dėl informacijos nutekėjimo apie „Snorą“ nėra kalti.

Tada natūraliai kyla klausimas, kas tą padarė? Šiame skandale figūravo dar viena pavardė – generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotojo Dariaus Raulušaičio. Buvo išsiaiškinta, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovų, o D. Raulušaitis dėl „Snoro“ prieš jo griūtį organizavo pasitarimus, pavedė vienam iš sau pavaldžių prokurorų nuspręsti, ar atlikti ikiteisminį tyrimą.

Tiesa, nors D. Valys ir buvo raginamas teikti Prezidentei savo pavaduotojo atstatydinimo raštą, tačiau šis to nepadarė ir pareiškė neturintis duomenų, kad informacija apie „Snorą“ nutekėjo iš generalinės prokuratūros. D. Raulušaitis išsaugojo savo darbą ir atsipirko tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu, kad jis, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą, pažeidė įstatymo reikalavimus.

D. Raulušaitis šį sprendimą yra apskundęs. Tad nors skandalas ir nuritino trijų vadovų galvas, įkalė pleištą tarp valdančiųjų, tačiau, panašu, kad naudos iš to buvo mažai. Visuomenė iki šiol taip ir nesužinojo, kas kaltas dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

juokdariai

juokdariai portretas
Jei ta info butu nutekines G&G, tai jau seniai butu viskas irodyta, bet kai tiria tie, kas galimai nutekino....

zmogus

zmogus portretas
Valdzios uz sakymas.Ne grazinti bankui paskolos,o tiesiog ji sunaikinti. Manau bus ir sekantis bankas patvarkytas.Manau neklystu.Vagiu valstybe.

jolanta

jolanta portretas
lrytas puikiai zino is kur gavo ta informacija. Vat ir paklauskite... Geda
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    47
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių