Klausimas, kas nutekino informaciją apie „Snorą“, vis dar be atsakymo

Generalinė prokuratūra neatskleidžia terminų, kada gali būti baigtas tyrimas dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“.

„Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas tęsia ikiteisminį tyrimą, jo eigos prokurorai nekomentuoja“, – atsakyme BNS pirmadienį teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Dirsienė.

Pernai spalį generalinis prokuroras Darius Valys yra užsiminęs, kad ikiteisminio tyrimo dėl informacijos nutekinimo banko „Snoras“ nacionalizavimo istorijoje terminą reikės pratęsti.

Tąkart D.Valys buvo nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo pabaiga šioje byloje numatyta lapkričio 20 dieną.

„Šiuo metu negalime pasakyti, kada bus baigtas (tyrimas)“, – pirmadienį teigė Generalinės prokuratūros atstovė Rūta Dirsienė, paklausta, kuriam laikui pratęstas tyrimo terminas.

D.Valys spalį yra minėjęs, jog "ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, sudėtingas ir kai kurie specialistai nepateikia prokurorams išvadų“.

2012-aisiais porą mėnesių visus buvo prikaustęs ir vadinamasis FNTT skandalas. Jis plykstelėjo metų pradžioje, o jo priežastis buvo banko „Snoras“ žlugimas. Vieno didžiausių šalies bankų griūtis palietė tūkstančius žmonių, jame laikiusių savo indėlius, sukėlė nesantaiką tarp buvusių valdančiųjų ir vos nesužlugdė koalicijos.

O viskas prasidėjo tada, kai buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu, kuris galbūt galėjęs žiniasklaidai „Snoro“ žlugimo išvakarėse nutekinti informaciją apie jo prastą situaciją, ir pasiūlė pastarajam atsistatydinti.

Šis to nepadarė, tad ministras jį atleido, o kartu su juo ir FNNT direktorių Vitalijų Gailių, kuris palaikė savo pavaldinį. Tai sukiršino koaliciją, kuri net porą savaičių svyravo ant suirimo ribos ir tik įsikišus Prezidentei susitarimas pasiektas atleidus vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Rugsėjį ir gruodį abu FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas pasiekė pergales teismuose, kurie pripažino, jog jie buvo atleisti neteisėtai. O klausimas, kas žiniasklaidai nutekino informaciją apie „Snorą“, iki šiol neatsakytas. FNTT skandalo istoriją apžvelgia LRT televizijos naujienų tarnyba.

2011-ųjų lapkričio 16-ąją sušauktas neeilinis Vyriausybės posėdis. Po jo pareikšta, kad įvertinus „Snoro“ finansinę būklę, bankas yra nacionalizuojamas, jam skiriamas laikinasis administratorius, o veikla – stabdoma.

Tačiau parą iki šių įvykių viename didžiausių šalies dienraščių – „Lietuvos ryte“ – pasirodė informacija, kad valdžia užsimojo sutrypti lietuviškus bankus, tarp jų paminėtas ir „Snoras“. Jau po poros mėnesių pradėta aiškintis, kas galėjo nutekinti šią informaciją žurnalistams. Įtarimai krito ant tuometinio FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado, kuris 2011-ųjų lapkričio 14-ąją, likus dviem dienoms iki „Snoro“ nacionalizavimo, dalyvavo Generalinės prokuratūros pasitarime dėl šio įvykio.

Vasarį tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis FNTT direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu, nes jo galimybe toliau dirbti abejoja gavęs nepalankius tikrinimo poligrafu rezultatus. Bet V. Giržadas nė nemanė trauktis iš posto, jį palaikė ir FNTT direktorius Vitalijus Gailius. Ministras kirto atgal.

„FNTT direktorius Vitalijus Gailius aiškiai parodė, kad dangsto savo pavaduotoją Vytautą Giržadą, tad dėl tokio žingsnio turiu pagrindą reikšti nepasitikėjimą ir juo“, – tuomet kalbėjo R. Palaitis.

Bet FNTT vadovai atkakliai neigė kuo nors nusikaltę – V. Giržadas ir toliau tvirtino žiniasklaidai nieko nesakęs, jo vadovas V. Gailius pavaldiniu tikėjo ir sakė, kad į nemalonę jie pakliuvo ne dėl neva nutekintos informacijos, bet dėl tarnybos atliekamų tyrimų, ir tvirtino dirbdami patyrę politikų spaudimą.

„Atliekami tyrimai dėl dosniausių politinių partijų rėmėjų, ūkio subjektų, kurie per 2 metus laimi viešųjų pirkimų iki 500 arba bendros 2 mlrd. vertės, daugiausia finansuojamų iš ES paramos ir valstybės biudžeto“, – sakė V. Giržadas.

FNTT vadovai sulaukė palaikymo ir iš premjero Andriaus Kubiliaus, kurio Vyriausybės narys buvo R. Palaitis.

„Noriu dar sykį pakartoti, kad dėl FNTT vadovo pono Gailiaus nesu gavęs tokios informacijos, kuri leistų abejoti dėl jo veiklos ir galimybių dirbti su slapta informacija“, – tuomet tvirtino A. Kubilius.

Tačiau nepaisant to, vasarį vidaus reikalų ministras R. Palaitis iš V. Giržado ir V. Gailiaus atėmė leidimą dirbti su slapta informacija ir juos atleido iš pareigų. Jį palaikė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė FNTT vadovus apkaltino politikavimu ir paragino žurnalistus pasidomėti, ar FNTT nėra atlikusi tyrimo apie jų pusėn stojusių konservatorių finansinius rėmėjus.

„Vertinu kaip tęsinį to tyrimo, kuris buvo pradėtas prokuratūros prašymu, ir jį vykdė VSD dėl „Snoro“ informacijos nutekinimo dėl „Snoro“ patikrinimo. Taigi FNTT pareigūnai, deja, po tyrimo pasirodė nelabai gerai. Dabartinis statutinių karininkų politikavimas atrodo dar blogiau. Taip aš ir vertinu susiklosčiusią situaciją. [...] Ministras Palaitis šitoje istorijoje ne prie ko“, – sakė D. Grybauskaitė.

V. Gailius ir V. Giržadas savo atleidimą apskundė teismui. O Generalinė prokuratūra tuoj po Prezidentės pasisakymo išplatino pareiškimą, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl slaptos informacijos apie „Snorą“ nutekinimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. O jau gegužę patvirtina, kad buvusiam FNTT direktoriaus pavaduotojui V. Giržadui pareikšti įtarimai tiriant informacijos nutekinimo apie „Snoro“ bankrotą bylą.

Šią istoriją ėmėsi tirti ir Antikorupcijos komisija, kuri apklaususi visus jos dalyvius savo išvadose išreiškė nepasitikėjimą R. Palaičiu ir premjerui pasiūlė jį atstatydinti. A. Kubilius ilgai nelaukęs Prezidentei įteikė ministro atstatydinimo raštą, bet šalies vadovė jo nepatenkino ir pareiškė, kad nepalaiko nė vienos šiame ginče dalyvavusios pusės, bei paragino koaliciją toliau dirbti išvien.

Bet valdančioji koalicija ėmė aižėti. Konservatorių lyderiai ragino tarnybos vadovus grąžinti į darbą, o juos atleidusį liberalcentristų ministrą atsistatydinti. Tuo metu liberalcentristai laikėsi tvirtai ir teigė, kad jų ministras pasielgė teisingai ir neatsistatydins. Porą savaičių trukę valdančiųjų nesutarimai baigėsi tik po Prezidentės įsikišimo, kai su ja susitikęs vidaus reikalų ministras patvirtino atsistatydinsiąs.

„Aš dėl savo sprendimų nė kiek neapgailestauju, atleidęs du FNTT pareigūnus jaučiuosi elgęsis teisėtai ir teisingai, bet matydamas Lietuvoje tokią sudėtingą situaciją, kuri kilo dėl sunkiai nusakomų veiksmų, aš nemanau, kad mano asmuo turėtų trukdyti Lietuvai žingsniuoti į priekį. Todėl suprasdamas atsakomybę nešiu artimiausiu metu atsistatydinimo pareiškimą“, – kalbėjo R. Palaitis.

Galbūt ministras ir neapgailestavo, tačiau atleisdamas FNTT tarnybos vadovus jis elgėsi neteisėtai. Šį rugsėjį teismas paskelbė, kad V. Giržadas buvo atleistas neteisėtai ir jam priteisė piniginę kompensaciją. Dar po poros mėnesių, gruodį, pergalę teisme pasiekė ir FNTT vadas V. Gailius. Jam iš valstybės priteista daugiau nei 130 tūkstančių litų. Šiuo metu abu šie sprendimai yra apskųsti. Tokie teismo sprendimai rodo, kad nei V. Gailius, nei V. Giržadas dėl informacijos nutekėjimo apie „Snorą“ nėra kalti.

Tada natūraliai kyla klausimas, kas tą padarė? Šiame skandale figūravo dar viena pavardė – generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotojo Dariaus Raulušaičio. Buvo išsiaiškinta, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovų, o D. Raulušaitis dėl „Snoro“ prieš jo griūtį organizavo pasitarimus, pavedė vienam iš sau pavaldžių prokurorų nuspręsti, ar atlikti ikiteisminį tyrimą.

Tiesa, nors D. Valys ir buvo raginamas teikti Prezidentei savo pavaduotojo atstatydinimo raštą, tačiau šis to nepadarė ir pareiškė neturintis duomenų, kad informacija apie „Snorą“ nutekėjo iš generalinės prokuratūros. D. Raulušaitis išsaugojo savo darbą ir atsipirko tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu, kad jis, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą, pažeidė įstatymo reikalavimus.

D. Raulušaitis šį sprendimą yra apskundęs. Tad nors skandalas ir nuritino trijų vadovų galvas, įkalė pleištą tarp valdančiųjų, tačiau, panašu, kad naudos iš to buvo mažai. Visuomenė iki šiol taip ir nesužinojo, kas kaltas dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

juokdariai

juokdariai portretas
Jei ta info butu nutekines G&G, tai jau seniai butu viskas irodyta, bet kai tiria tie, kas galimai nutekino....

zmogus

zmogus portretas
Valdzios uz sakymas.Ne grazinti bankui paskolos,o tiesiog ji sunaikinti. Manau bus ir sekantis bankas patvarkytas.Manau neklystu.Vagiu valstybe.

jolanta

jolanta portretas
lrytas puikiai zino is kur gavo ta informacija. Vat ir paklauskite... Geda
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į atsargą išėję kariai – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas
    Į atsargą išėję kariai – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas

    Seime pasirašytas memorandumas, kuris turėtų palengvinti galimybes įsidarbinti karinę tarnybą baigusiems kariams. Ekspertai sako, kad Lietuvoje jie – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas. ...

    1
  • Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas
    Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas

    Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre 2016 m. užregistruotas 461 profesinės ligos atvejis, iš jų 307 atvejai - raumenų ir skeleto sistemos ligos, praneša Higienos instituto specialistai, balandžio 28-ąją minint Pasauli...

    4
  • Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didinti algas
    Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didinti algas

    Profesinės sąjungos penktadienį prie vyriausybės surengė mitingą, kuriame reikalavo didinti darbo užmokestį ir užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams. Be to, raginta minimalų mėnesinį atlyginimą mokėti tik už nekvalifikuotą darbą ir di...

    3
  • Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta
    Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta

    Pastaruoju metu nuolat augančios būsto kainos tendencingai didės ir toliau, tačiau didelė pasiūla neleis joms kilti greitai ir aukštai, sako nekilnojamojo turto pardavimo ekspertas, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdy...

    3
  • Ūkininkai kviečia į svečius
    Ūkininkai kviečia į svečius

    Beveik septynios dešimtys Lietuvos kaimo sodybų ir ūkių pirmą kartą pasirengę priimti visus, kas tik norės atvykti – bus ekskursijų, degustacijų, paskaitų. Kaimo turizmo asociacijos teigimu, tai yra galimybė nusipirkti maisto produktų ...

  • Dėl šalto balandžio ūkininkai turi prastų žinių pirkėjams
    Dėl šalto balandžio ūkininkai turi prastų žinių pirkėjams

    Balandžio viduryje planavę pirmąjį žalumynų derlių, savo planus ūkininkai atideda vėlesniam laikui – balandis buvo per šaltas. „Jau balandžio viduryje tikėjomės turėti špinatų, tačiau dabar tikimės jų sulaukti gegu...

    1
  • Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas
    Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas

    Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietingi orai sraigėms patinka, atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių. ...

    1
  • Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai
    Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai

    Poryt, balandžio 30-ąją, bus pažymėta Geologų diena. Nors ši diena Atmintinų dienų įstatymu Lietuvoje įteisinta tik praėjusį gruodį, ją pradėta minėti jau gerokai anksčiau. ...

  • Gėlių pardavėjams – septynis kartus didesnis mokestis
    Gėlių pardavėjams – septynis kartus didesnis mokestis

    Pardavėjams, kurie prekiauja gėlėmis viešosiose vietose švenčių ir atmintinų dienų metu, leidimas pabrangs septynis kartus. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos gėlių kainai. ...

    3
  • Padidėjo Klaipėdos miesto biudžetas
    Padidėjo Klaipėdos miesto biudžetas

    Uostamiesčio tarybos politikai pritarė tam, kad miesto biudžetas būtų padidintas. Ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms skyrus lėšas, iždas išaugo kiek daugiau 4,368 mln. eurų. ...

    1
Daugiau straipsnių