- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybei priklausanti įmonė „Klaipėdos nafta“ įpareigota pradėti rengti suskystintų dujų terminalo statybos Lietuvos pajūryje projektą.
Energetikos ministerija turi parengti ir Vyriausybei pateikti eisės aktus, kurie bus būtini, statant tokį terminalą.
Nutarimą šiuo klausimu trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė.
Rugsėjį - preliminarios išvados
Kaip jau pranešta, Lietuva rengiasi pastatyti pajūryje suskystintų gamtinių dujų terminalą, per kurį valstybė galėtų alternatyviais keliais apsirūpinti visa reikalinga šios rūšies žaliava.
Kol kas nėra žinoma, kada terminalas galėtų būti pastatytas, kokio jis bus pajėgumo, kiek kainuos. Atsakymai į šiuos klausimus turėtų paaiškėti po to, kai „Klaipėdos nafta“ bei Energetikos ministerija parengs konkrečius projektus.
Tikimasi, kad jau rugsėjį speciali tarpžinybinė grupė pateiks preliminarias alternatyvas, kurioje geografinėje vietovėje galėtų būti pastatytas terminalas, kokių jis galėtų būti pajėgumų, kokios technologijos jame būtų naudojamos. "Tuomet diskusija dėl šio projekto galės būti kur kas konkretesnė", - trečiadienį sakė grupės vadovas, energetikos viceministras Romas Švedas.
Nebūtinai "Klaipėdos naftos" teritorijoje
Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, pavedimas "Klaipėdos naftai" parengti suskystintų dujų terminalo projektą nereiškia, kad būtinai šios įmonės teritorijoje šis terminalas bus pastatytas.
Premjeras yra sakęs, kad statant suskystintų dujų terminalą gali būti pritraukiamas ir privatus kapitalas bei investuotojai iš užsienio. „Pritraukimas galėtų būti gamintojų ir investuotojų, dirbančių dujų terminalų statybų reikaluose“, - teigė A.Kubilius.
Premjero nuomone, Lietuvoje galėtų būti pastatytas ne dujų terminalas ant kranto, o plaukiojantis terminalas-tanklaivis su vadinamąja „išdujinimo įranga“. Panašiu „plaukiojančio terminalo“ principu veikia Būtingės naftos terminalas.
Pasak Vyriausybės vadovo, ekspertai yra paskaičiavę, kad tokios technologijos terminalo statyba truktų vos dvejus metus.
Bet R.Švedas vengia minėti, kokią technologiją naudos suskystintų dujų terminalas Lietuvoje. Esą dėl to galės būti apsispręsta tik po to, kai bus aiški terminalo statybos vieta, jo pajėgumai ir daugelis kitų techninių klausimų.
Kalbama su baltarusiais
A.Kubilius tikisi, kad dujų terminalas galėtų per metus priimti apie 3 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra tiek, kiek maždaug per metus sunaudoja Lietuva.
Preliminariai skaičiuojama, kad dujų terminalo statyba kainuotų apie 1,5-2 milijardus litų, tačiau tikslesnė kaina galėtų paaiškėti, kai bus parengti visi būtini projektai.
Su Baltarusija irgi kalbama apie gamtinių dujų terminalo statybą Lietuvos pajūryje. Tačiau tai, pasak premjero, būtų jau visai kitas projektas.
Anot Vyriausybės vadovo, Lietuva turi apsirūpinti nepriklausomais dujų tiekimo šaltiniais, nes dabar visas gamtines dujas ji gauna vamzdžiais, nutiestais iš Rusijos. Suskystintų dujų terminalas bei dujų saugykla, kurią irgi planuojama statyti vakarinėje Lietuvos dalyje, turėtų išspręsti alternatyvaus apsirūpinimo gamtinėmis dujomis problemą.
Dvidešimt metų nieko nedaryta
Vyriausybės pranešime spaudai akcentuojama, kad dabar ir dujų perdavimą, ir skirstymą valdo „Lietuvos dujos“, kurių pagrindinis akcininkas yra Rusijos monopolistas „Gazprom“. Pasak premjero, Algirdo Brazausko Vyriausybei privatizuojant „Lietuvos dujas“ buvo padaryta „didelė strateginė klaida“, kai magistralinis dujų perdavimo tinklas buvo paliktas valdyti „Lietuvos dujoms“, todėl šią klaidą žadama ištaisyti įgyvendinus Europos Sąjungos trečiąjį paketą dėl energetinių sistemų išskyrimo.
A.Kubiliaus nuomone, dujų ūkyje beveik dvidešimt metų nieko nedaryta, kad atsirastų alternatyvus dujų tiekimas – priešingai, faktiškai buvo saugomas „Gazpromo“ monopolis.
Planuojama ir Dujų birža
Kartu su terminalo statyba ir trečiojo paketo įgyvendinimu planuojami kiti žingsniai, atversiantys Lietuvos dujų rinką: dujų biržos sukūrimas ir dujotiekio Klaipėda–Jurbarkas statyba, tuo būdu sukuriant Lietuvoje dujų perdavimo magistralinių tinklų „žiedą“.
Vyriausybė pažymi, kad kol „Gazprom“ naudojasi monopoline padėtimi, 1000 kubinių metrų dujų kaina Lietuvoje yra 100-150 JAV dolerių didesnė negu Vakarų Europoje. Dujų kainos pasaulinėse rinkose krito dėl vis platesnio vadinamųjų skalūnų dujų įsisavinimo ir atitinkamo suskystintų dujų kainų kritimo. Kol kas alternatyvaus tiekimo neturinčioje Lietuvoje „Gazprom“ laiko aukštesnes kainas. „Trečiasis paketas ir terminalas reiškia didesnę energetinę nepriklausomybę ir mažesnę dujų kainą Lietuvos žmonėms“, – apibendrino premjeras.
Be to, Lietuvoje planuojama steigti Dujų biržą, per kurią būtų prekiaujama visa arba didele dalimi šalyje sunaudojamų gamtinių dujų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų9
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai1
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...