„Klaipėdos nafta“ rengs dujų terminalo statybos projektą (papildyta)

Valstybei priklausanti įmonė „Klaipėdos nafta“ įpareigota pradėti rengti suskystintų dujų terminalo statybos Lietuvos pajūryje projektą.

Energetikos ministerija turi parengti ir Vyriausybei pateikti eisės aktus, kurie bus būtini, statant tokį terminalą.

Nutarimą šiuo klausimu trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė.

Rugsėjį - preliminarios išvados

Kaip jau pranešta, Lietuva rengiasi pastatyti pajūryje suskystintų gamtinių dujų terminalą, per kurį valstybė galėtų alternatyviais keliais apsirūpinti visa reikalinga šios rūšies žaliava.

Kol kas nėra žinoma, kada terminalas galėtų būti pastatytas, kokio jis bus pajėgumo, kiek kainuos. Atsakymai į šiuos klausimus turėtų paaiškėti po to, kai „Klaipėdos nafta“ bei Energetikos ministerija parengs konkrečius projektus.

Tikimasi, kad jau rugsėjį speciali tarpžinybinė grupė pateiks preliminarias alternatyvas, kurioje geografinėje vietovėje galėtų būti pastatytas terminalas, kokių jis galėtų būti pajėgumų, kokios technologijos jame būtų naudojamos. "Tuomet diskusija dėl šio projekto galės būti kur kas konkretesnė", - trečiadienį sakė grupės vadovas, energetikos viceministras Romas Švedas.

Nebūtinai "Klaipėdos naftos" teritorijoje

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, pavedimas "Klaipėdos naftai" parengti suskystintų dujų terminalo projektą nereiškia, kad būtinai šios įmonės teritorijoje šis terminalas bus pastatytas.

Premjeras yra sakęs, kad statant suskystintų dujų terminalą gali būti pritraukiamas ir privatus kapitalas bei investuotojai iš užsienio. „Pritraukimas galėtų būti gamintojų ir investuotojų, dirbančių dujų terminalų statybų reikaluose“, - teigė A.Kubilius.

Premjero nuomone, Lietuvoje galėtų būti pastatytas ne dujų terminalas ant kranto, o plaukiojantis terminalas-tanklaivis su vadinamąja „išdujinimo įranga“. Panašiu „plaukiojančio terminalo“ principu veikia Būtingės naftos terminalas.

Pasak Vyriausybės vadovo, ekspertai yra paskaičiavę, kad tokios technologijos terminalo statyba truktų vos dvejus metus.

Bet R.Švedas vengia minėti, kokią technologiją naudos suskystintų dujų terminalas Lietuvoje. Esą dėl to galės būti apsispręsta tik po to, kai bus aiški terminalo statybos vieta, jo pajėgumai ir daugelis kitų techninių klausimų.

Kalbama su baltarusiais

A.Kubilius tikisi, kad dujų terminalas galėtų per metus priimti apie 3 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra tiek, kiek maždaug per metus sunaudoja Lietuva.

Preliminariai skaičiuojama, kad dujų terminalo statyba kainuotų apie 1,5-2 milijardus litų, tačiau tikslesnė kaina galėtų paaiškėti, kai bus parengti visi būtini projektai.

Su Baltarusija irgi kalbama apie gamtinių dujų terminalo statybą Lietuvos pajūryje. Tačiau tai, pasak premjero, būtų jau visai kitas projektas.

Anot Vyriausybės vadovo, Lietuva turi apsirūpinti nepriklausomais dujų tiekimo šaltiniais, nes dabar visas gamtines dujas ji gauna vamzdžiais, nutiestais iš Rusijos. Suskystintų dujų terminalas bei dujų saugykla, kurią irgi planuojama statyti vakarinėje Lietuvos dalyje, turėtų išspręsti alternatyvaus apsirūpinimo gamtinėmis dujomis problemą.

Dvidešimt metų nieko nedaryta

Vyriausybės pranešime spaudai akcentuojama, kad dabar ir dujų perdavimą, ir skirstymą valdo „Lietuvos dujos“, kurių pagrindinis akcininkas yra Rusijos monopolistas „Gazprom“. Pasak premjero, Algirdo Brazausko Vyriausybei privatizuojant „Lietuvos dujas“ buvo padaryta „didelė strateginė klaida“, kai magistralinis dujų perdavimo tinklas buvo paliktas valdyti „Lietuvos dujoms“, todėl šią klaidą žadama ištaisyti įgyvendinus Europos Sąjungos trečiąjį paketą dėl energetinių sistemų išskyrimo.

A.Kubiliaus nuomone, dujų ūkyje beveik dvidešimt metų nieko nedaryta, kad atsirastų alternatyvus dujų tiekimas – priešingai, faktiškai buvo saugomas „Gazpromo“ monopolis.

Planuojama ir Dujų birža

Kartu su terminalo statyba ir trečiojo paketo įgyvendinimu planuojami kiti žingsniai, atversiantys Lietuvos dujų rinką: dujų biržos sukūrimas ir dujotiekio Klaipėda–Jurbarkas statyba, tuo būdu sukuriant Lietuvoje dujų perdavimo magistralinių tinklų „žiedą“.

Vyriausybė pažymi, kad kol „Gazprom“ naudojasi monopoline padėtimi, 1000 kubinių metrų dujų kaina Lietuvoje yra 100-150 JAV dolerių didesnė negu Vakarų Europoje. Dujų kainos pasaulinėse rinkose krito dėl vis platesnio vadinamųjų skalūnų dujų įsisavinimo ir atitinkamo suskystintų dujų kainų kritimo. Kol kas alternatyvaus tiekimo neturinčioje Lietuvoje „Gazprom“ laiko aukštesnes kainas. „Trečiasis paketas ir terminalas reiškia didesnę energetinę nepriklausomybę ir mažesnę dujų kainą Lietuvos žmonėms“, – apibendrino premjeras.

Be to, Lietuvoje planuojama steigti Dujų biržą, per kurią būtų prekiaujama visa arba didele dalimi šalyje sunaudojamų gamtinių dujų.