Kitąmet žemdirbiai galės drausti sodus ir daržovių plotus

Kitąmet žemdirbiai, planuojama, galės drausti ne tik javų pasėlius, bet ir sodus bei daržovių plotus ir gauti kompensacijas už prarastą derlių.

Žemdirbių ir draudimo bendrovės atstovai tariasi dėl šių žemės ūkio kultūrų draudimo metodikos, kuri turėtų būti parengta iki metų pabaigos, praneša LTV „Šiandien“.

Iki šiol Lietuvoje veikianti bendrovė draudžia tik grūdinių augalų ir rapsų pasėlius. Pusę draudimo įmokų žemdirbiams kompensuoja valstybė.

Tačiau šiemet vien dėl šalčių beveik 7 milijonus litų nuostolių patyrę sodų šeimininkai jokių draudimo išmokų negaus. Mat iki šiol Lietuvoje nei sodai, nei daržovių pasėliai nėra draudžiami. Ir vargu ar augintojai sulauks Vyriausybės paramos.

„Šiemet stichiniai meteorologiniai reiškiniai, kaip šalčiai, nebuvo skelbti. Kol kas ir tokio nuostolių įvertinimo valstybės mastu nebuvo daryta“, – sako Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius.

Pasak draudimo bendrovės, Vakarų Europos šalyse sodai draudžiami nuo krušos, mūsų sodininkai pageidauja draustis nuo šalnų, o daržininkai – ir nuo liūčių.

„Įmokos turėtų būti protingos – sodai ir daržai nesudarys biudžete didelės sumos, jei valstybė parems 70–75 proc. O kitą dalį mes sumokėsime“, – teigia Aloyzas Grygalis, Verslinių sodų asociacijos prezidentas.

„Pirmiausia draustis turėtų dideli prekiniai ūkiai, kuriems daržininkystė – pagrindinės pajamos. Ko gero, pirmais metais būtų apdrausta ne daugiau kaip 1 tūkst. ha pasėlių“, – mano Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.

Tad šį antradienį tartasi, kaip parengti sodų ir daržovių draudimo metodiką, tinkančią Lietuvos, kur klimatas atšiauresnis, sąlygoms.

„Bus suskaičiuoti tikslūs tarifai – sodams ir atskiroms daržovėms. Tikimės, kad nuo pavasario sodininkai ir daržovių augintojai galės apdrausti derlių nuo krušos, o vėliau ir nuo kitų rizikų, kurių pageidauja žemdirbiai“, – sako Algimantas Navickas, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas.

O kokią dalį draudimo įmokų kompensuos valstybė, anot Žemės ūkio ministerijos, priklausys nuo biudžeto išteklių.

Taip pat didžiausią kompensavimo ribą tam tikrom rūšims nustato ES reglamentai.