Kinų konkurencijos bijo ir turgaus prekeiviai, ir dėvėtų drabužių pardavėjai

Turgaus prekeiviams, parduotuvėlių savininkams ir netgi dėvėtų drabužių pardavėjams dėl pirkėjų, kurių kišenės pastaruoju metu patuštėjusios, teks konkuruoti ir su kinais, rašo dienraštis "Sekundė".

Gąsdinama kinų konkurencija

Krizė vis plačiau atveria vartus kinų verslininkams, o šie skuba pasinaudoti galimybe sunkmečiu palyginti pigiai išsinuomoti didžiules patalpas prekybos centruose ir šiaip judriose vietose savo parduotuvėms.

Geresniais laikais lietuviai gal ir raukytų nosis, bet dabar nebrangios kiniškos prekės atrodo visai patrauklios.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija skambina pavojaus varpais, kad kinų verslininkų invazija gali kuoka smogti mūsų verslininkams ir gamintojams, nes konkuruojama  nevienodomis sąlygomis.

Asociacijos vadovė Zita Sorokienė ragina valdžią užtikrinti, kad kinai laikytųsi mūsų šalies įstatymų. Taip pat prašo pasirūpinti, kad užsieniečių verslo Lietuvoje plėtra nepaleistų ubagais mūsų verslininkų.

Kad kinų verslininkai rimtai rengiasi „įsukti“ verslą Lietuvoje, rodo ir tai, jog jų parduotuvės tarsi grybai po lietaus dygsta ne tik dideliuose šalies miestuose. Vis daugiau kinų žengia ir į mažesnius rajoninius miestus.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Z.Sorokienė teigė, kad negalima snausti ir laukti, kol mūsų verslininkus ir gamintojus išstums kinai.

„Lietuvoje jau yra per 30 kiniškų aprangos ir tekstilės parduotuvių. Neabejoju, kad jų dar gerokai padaugės“, – tikino ji.

Piktina kinų gudravimas

Z.Sorokienės teigimu, asociacija nėra iš esmės nusistačiusi prieš užsienio verslininkų, tarp jų – ir iš trečiųjų šalių, atėjimą į Lietuvos rinką. Smulkieji verslininkai siekia mažinti kinų išskirtines sąlygas konkuruoti.

Pasak pašnekovės, kinai savo produkciją siūlo itin žemomis kainos, neretai netgi pigiau nei žaliavos, kaip eksportuotojai yra remiami savo valstybės, be to, jie Lietuvoje veikia nepaisydami įstatymų: slepia pajamas, nesumoka visų mokesčių, samdo nelegalius darbuotojus.

Z.Sorokienė pastebi, kad šalies institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti kinus, o valdžia – imtis priemonių apsaugoti lietuvius verslininkus, pavyzdžiui, taikyti tam tikras kvotas kiniškoms prekėmis. Migracijos tarnybų pareigūnai esą turėtų kontroliuoti, ar kinai į Lietuvą atvyksta ir čia dirba legaliai.

„Dabartinėmis sąlygomis mes konkuruoti su kinais neturime jokių perspektyvų“, – aiškino asociacijos vadovė.