- LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įstojus į euro zoną, Lietuvai į Europos stabilizacijos fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. Tai prilygsta naujam suskystintųjų dujų terminalui. Maža to, įsipareigotume vėliau įnešti dar 5 mlrd. Ar šiuo metu Lietuva tai gali? Tokį klausimą ekonomistas Valdemaras Katkus antradienį iškėlė LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“.
Anot ekonomisto, šiuo metu euro zona visiškai kitokia nei buvo 2007 m., ir ji yra labai brangi. Europos stabilizacijos fondas esąs labai panašus į Lietuvos indėlių draudimo fondą. Lietuvai įstojus į euro zoną, į šį fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. akcinį kapitalą, o vėliau – dar 5 mlrd.
Pasak V. Katkaus, reiktų pabrėžti ne tik euro privalumus, bet ir trūkumus – sąnaudas, kurios guls ant žmonių pečių. „Kalbame, kad bus naudos, nes sumažės mokesčiai dėl įvairių valiutų mainytojų. Valiutų mainytojų (nesvarbu, ar tai turistai, ar bankai, ar eksportuojančios įmonės) yra mažiau nei likusių gyventojų. O visos sąnaudos bus primestos likusiems gyventojams“, – teigia V. Katkus.
Jis taip pat akcentuoja, jog kainos, įvedus eurą, tikrai būtų suapvalintos, todėl būtų didesnės 0,3 proc., ir padidėtų infliacija. Tai esą reikštų, kad Lietuva prarastų 0,3 proc. perkamosios galios. „Taigi jei prie viso atlyginimų fondo pridėsime pensijas, iš gyventojų bus atimta apie 130 mln. perkamosios galios“, – sako V. Katkus.
Jo teigimu, įstojimas į euro zoną sumažins galvos skausmą bankininkams didelės devalvacijos atveju (t.y. 15 proc. devalvacija, kokios, pasak V. Katkaus, Lietuvoje dar nebuvo). Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad krizė, kuri yra dabar, įvedus naują valiutą, niekur nedings.
„Lietuvos valdžios institucijose tiesiog meldžiamasi infliacijai, o šita krizė vyksta žemos infliacijos aplinkoje. Galima žiūrėti į infliacijos rodiklius ir akis pražiūrėti, nes jokios krizės ten niekados neįžvelgsi. Krizės prigimtis visai kita“, – sako V. Katkus. Jo manymu, įstojimas į euro zoną šios krizės nesumažins, priešingai, gali tik pagilinti, nes nedarbas bus tik didesnis.
Ekonomisto teigimu, įstoję į euro zoną mes pašaliname tik valiutų kursų riziką. Tai svarbu bankams, kurie išdavę daug paskolų eurais. Bet dauguma žmonių paskolų visai neturi arba paskolas yra pasiėmę litais. „Aš tai vadinu euro paskolų spąstais, kurie paspęsti Lietuvai“, – teigia E. Katkus.
Ekonomistas įžvelgia ir daugiau stojimo į euro zoną minusų. „Į Suomiją pradėjo plaukti investicijos? Ne. Statistiškai šiuo metu neįmanoma įrodyti, kad įsivedus eurą padidės investicijos. Šiuo metu ES nė viena šalis nesilaiko Mastrichto kriterijų, todėl donorai yra laukiami. O mes būsime donorai“, – tvirtina ekspertas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?7
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...