K.Glaveckas: PVM didinimas – beveik neišvengiamas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakėlimą jau kalba kaip apie beveik neišvengiamą būtinybę, nes kitų alternatyvų, anot politiko, nelabai ir yra.

– Šiomis dienomis – vėl sumaištis valdančiojoje koalicijoje. Šįkart dėl papildomų biudžeto peržiūrų, dėl galimybės didinti PVM. Koalicija nesugrius?

– Šioks toks politinis siūbavimas vyksta. Bet, manau, koalicija tikrai nesugrius, nes alternatyvų biudžeto peržiūrai ne per daug ir turime. Surasim, manau, bendrą kalbą Lietuvos labui.

– Iki kada ta bendra kalba turi būti surasta? Kada Vyriausybė turi pateikti savo pamąstymus, kaip reikėtų užkaišyti naujai atsivėrusią skylę kitų metų biudžete?

– Kitos savaitės pradžioje Vyriausybė turėtų apsispręsti. Iki ketvirtadienio į Seimą turėtų ateiti ir pakoreguotas biudžeto projektas, ir visi jį lydintys projektai. Planuota, kad antrasis biudžeto ir visi jį lydintys projektai turėtų būti svarstomi Seime ketvirtadienį, gruodžio 8 d. Žinoma, jeigu nebus nuspręsta kelioms dienoms to atidėti ir dar paieškoti sutarimo visais svarbiausiais biudžeto pertvarkos klausimais.

– Bet nukelti lieka nelabai laiko, nes Naujieji metai jau čia pat?

– Iki Kalėdų dar to laiko yra. Todėl neatmestina, kad esant reikalui gali tekti antrąjį biudžeto svarstymą Seime surengti ne gruodžio 8, bet 13 ar net 15 d. Tada biudžetas galėtų būti priimtas prieš pat Kalėdas.

Viskas priklausys nuo to, kaip seksis surasti kompromisus dėl biudžeto peržiūros.

– Jie dar nesurasti šią savaitę įvykusiame Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos atstovų pasitarime pas Prezidentę? Teko jame dalyvauti?

– Taip, man teko ten būti. Bet nenorėčiau komentuoti, kas ten buvo kalbėta ir kas sutarta. Tik tiek pasakysiu, kad šiame pasitarime buvo apsvarstyta susidariusi situacija Europoje, o ji gana rimta. Lietuvoje negalima nematyti to dalyko.

– Bet nėra labai daug alternatyvų PVM didinimui, dengiant tą naujai atsivėrusią skylę?

– Taip, nėra daug tų alternatyvų.

– Vadinasi, PVM, regis, tikrai didės vienu ar keliais procentais?

– Atrodo, kad taip yra.

– O didinti biudžeto deficito iki kokių 3,5 proc. negalima? Tokia idėja atmetama galutinai?

– Neatmetama galutinai, bet reikia įvertinti, kokie gali būti tokio sprendimo padariniai. Juk Lietuvos ekonominė padėtis nėra taip gerai vertinama, kaip labiau išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių, netgi jeigu jų skolos didesnės ar jų deficitas didesnis nei Lietuvos.

Todėl kiekvienas mūsų sprendimas, susijęs su deficitu, turi būti pirmiausia įvertinamas pagal tai, kokių padarinių jis turės mūsų galimybėms pasiskolinti. Didesnis deficitas nei 3 proc. gali reikšti didesnes palūkanų normas, mažesnes galimybes skolintis tarptautinėse rinkose.

– Gal jau nebeatmetama galimybė kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą?

– Tokia galimybė niekada nebuvo atmesta. Bet ji yra kraštutinė.

– Paprastai paaiškinkite, kas čia atsitiko, kad atsivėrė papildoma beveik milijardo litų skylė kitų metų biudžete?

– Tai atsirado dėl griūties ES. Paskolų krizė kelia grėsmę, kad euro zona gali subyrėti. O tai reiškia lūkesčių dėl ekonomikos prastėjimą. Mažinamos ekonomikos plėtros prognozės kitiems metams. Atitinkamai turi būti mažinami ir biudžetai.

– Norite pasakyti, kad su papildomomis biudžeto pertvarkomis susiduria ir visos kitos ES valstybės?

– Taip, visoms ES šalims tenka koreguoti biudžetus. Tos šalys, kurios turi tam tikrų rezervų, gali tokią korekciją atlikti paprasčiau ir greičiau, ne taip skausmingai. Toms valstybėms, kurios tokių rezervų neturi, tenka kiek sudėtingesnis uždavinys skubiai rasti kokių nors būdų peržiūrėti biudžetus. Tarp tokių valstybių yra ir Lietuva.

– Kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes Finansų ministerija sumažino nuo 4,7 iki 2,5 proc. Ši prognozė gali dar suprastėti?

– 2,5 proc. gali būti dar gana optimistinė prognozė. Ji dar gali sumažėti beveik iki nulinio augimo. Viskas priklausys nuo aplinkinių rinkų. Verdame viename katile su kitomis valstybėmis. Atskiros sriubos mums nepavyks išvirti.

 

Bet kokiu atveju, teks papildomai balansuoti biudžetą. Arba mažinti išlaidas, nors tai labai skausmingas sprendimas, nes neatrodo, kad tų mažinimo šaltinių būtų daug. Arba bandyti didinti pajamas įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir mokesčius. Nors tai, natūralu, taip pat būtų labai skausmingas sprendimas.

PVM didinimas yra paprasčiausia išeitis, duodanti pakankamą efektą gana greitai.

– „Snoro“ bankrotas prisidėjo prie būtinybės skubiai peržiūrėti biudžetą?

– Šiek tiek. Nuotaikos tikrai nepagerino. Vadinasi, ir lūkesčių kitiems metams taip pat nepagerino. Jie pasikeitė į bloga. Juk tuos rezervus, kuriuos Finansų ministerija buvo sukaupusi pastaruoju metu, reikės panaudoti indėliams išmokėti, o ne biudžetui palaikyti.

– Kodėl susprogo „Snoras“? Nejaugi valdžia nematė, kad su juo buvo pernelyg daug problemų, kurios vedė į bedugnę? Juk dar prieš dvi savaites iki sprogimo minėjote, kad bankų likvidumą stebite ir dėl jo lyg ir nėra didesnių bėdų?

– Mes žinome tiek, kiek gauname informacijos iš Lietuvos banko.

Dar šių metų vasarą išleistame leidinyje dėl finansinio stabilumo Lietuvos bankas, vadovaudamasis duomenimis iki šių metų gegužės 1 d., dalyje, susijusioje su bankų likvidumu, rašė: „Visi Lietuvos komerciniai bankai vykdo bazinio kapitalo reikalavimus.“

Mes juk komitete nesame kokia nors kriminalinė institucija, kuri galėtų sekti kiekvieną banko žingsnį ir matyti, kaip ten jie realybėje gyvena. Vadovaujamės atsakingų institucijų, šiuo atveju Lietuvos banko, pateikiama atsakinga informacija.

Bet, kaip suprantu, Lietuvos bankas jau kurį laiką sakė kai kurias pastabas „Snoro“ bankui, laukė, kol šis imsis veiksmų jas taisydamas. Tačiau jų nebuvo imtasi. O spalį lapkritį vykusi inspekcija parodė, kad situacija šiame komerciniame banke artima kritiškai. Todėl ir buvo priimtas sprendimas jį perimti visuomenės poreikiams.

Po to, kai tai buvo padaryta, išanalizavus visus dokumentus paaiškėjo dar blogesni dalykai – „Snoras“ slėpė savo tikrąją padėtį, blefavo, neaišku, kur padėjo daugiau kaip 3 mlrd. litų.

– Tai įrodo, kad Lietuvos bankas ne itin kontroliavo situaciją? Vadinasi, jis kalčiausias dėl susidariusios padėties?

– „Snoras“ slėpė savo tikrąją padėtį, teikė melagingus duomenis apie situaciją banke, situaciją dėl savo turto. Lietuvos bankas pats nežinojo tikrosios padėties tame komerciniame banke. Katastrofiška padėtis paaiškėjo tik tuomet, kai bankas jau buvo perimtas valstybės.

Kita vertus, akivaizdu, kad stebint bankų rinką ir konkrečiai „Snorą“ klaidų buvo padaryta. Tikimės, kad iš to bus padarytos atitinkamos išvados ir kontrolė sustiprinta.

– O atskirų pareigūnų atsakomybė?

– Lietuvos bankas šią savaitę atleido Kreditų įstaigų priežiūros skyriaus vadovą, kuriam pristigo noro, kompetencijos ar atsakomybės jausmo tinkamai prižiūrėti bankus.

– Kodėl jūs pats pabėgote iš „Snoro“ banko dar rugpjūtį, kai atsiėmėte savo velionės mamos indėlį? Juk ten buvo visai patrauklios palūkanos, galėjote gal laikyti ir toliau tuos pinigus?

– Labai paprasta – rugpjūtį baigėsi terminuotųjų indėlių sutartys, todėl nusprendžiau pasiimti iš ten pinigus ir perkelti juos kitur. Kita vertus, tų pinigų kaip tik prireikė rudens pradžioje įvairioms einamosioms išlaidoms. Todėl jų ir neliko „Snore“. Tuomet dar niekas, aš taip pat, nė neįsivaizdavo, kad ši istorija pasisuks taip, kaip ji pasisuko lapkritį.


Šiame straipsnyje: glaveckasPVM

NAUJAUSI KOMENTARAI

didinkite

didinkite portretas
xren surinksite... o mes jau rasime budu kaip maziau sumoketi mokesciu ;)

Taupus

Taupus portretas
Varys visi Lietuviai apsipirkti i Lenkija

pilietis

pilietis portretas
nereikejo is Snoro atsiimti ,but nezluges ir nereiktu didinti PVM Sovietikas.
VISI KOMENTARAI 53
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių