Keturi Lietuvos europarlamentarai siekia, kad EP pasisakytų dėl AE Karaliaučiuje ir Baltarusijoje

Europarlamentarai Leonidas Donskis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Zigmantas Balčytis ir Justas Vincas Paleckis inicijuoja Europos Parlamento (EP) poziciją dėl atominių elektrinių Europos Sąjungos (ES) kaimynystėje saugumo.

Pateiktame rašytiniame pareiškime europarlamentarai pabrėžia, kad tarptautinių saugumo kriterijų neatitinkančių atominių elektrinių statyba šalia ES sienų kelia didelį pavojų ne tik ES šalims, bet ir visai Europos teritorijai ir yra bendras visos ES rūpestis, kuris privalo sulaukti ne tik šalių narių, bet ir Europos Komisijos (EK) dėmesio ir aktyvių pastangų užtikrinant saugumą.

Todėl europarlamentarai ragina ES ir Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) daryti konstruktyvų spaudimą Baltarusijai bei Rusijai siekiant, kad jos laikytųsi tarptautinių standartų ir bendradarbiautų su tarptautiniais ekspertais visais atominių elektrinių pasirengimo, statybos ir veiklos etapais.
Jei per tris mėnesius nuo užregistravimo šiam pareiškimui savo parašu pritars daugiau nei pusė EP narių, jis įsigalios ir taps oficialia EP pozicija.

Keturių Lietuvos atstovų EP iniciatyva surinkus 60 europarlamentarų parašus (pasirašė visi 12 Lietuvos atstovų), užregistruotas žodinis klausimas EK pirmininkui Jose Manueliui Barroso. Jame europarlamentarai teiraujasi, ar EK pripažįsta, jog saugumo užtikrinimas ES kaimyninėse šalyse esančiose ar planuojamose atominėse jėgainėse yra bendros ES ir jos narių atsakomybės reikalas bei kokius instrumentus EK ketina naudoti siekdama šalia ES sienų statomų atominių jėgainių saugumo.

Apie savo iniciatyvas pranešę europarlamentarai tikisi, kad šis klausimas EK vadovui bus užduotas birželio ar liepos EP plenarinėse sesijose.
"Praėjusiais metais jau inicijavau rašytinį pareiškimą dėl jėgainės Baltarusijoje, tačiau tuomet ji pakankamo kolegų palaikymo nesulaukė. Viliamės, kad tragedija Fukušimoje privers įvertinti Rusijos ir Baltarusijos planų grėsmę ne tik Lietuvai ir kitoms su šiomis šalimis besiribojančioms ES narėms, bet ir visai Europai", - pranešime cituojamas L.Donskis.

Z.Balčytis savo ruožtu pastebi, kad atominio saugumo tema ES pasienyje aktuali ne tik greta esančioms valstybėms, o visai Europai, nes galimi branduoliniai incidentai Karaliaučiuje ar Baltarusijoje ilgam sutrikdytų viso regiono vystymąsi ir padarytų didelę negrįžtamą žalą žmonių sveikatai.

"Atominio saugumo tema po avarijos Japonijos Fukušimos elektrinėje šiuo metu yra padidinto dėmesio lauke, todėl galima tikėtis sulaukti daugiau ir kitų ES valstybių paramos", - sako jis.
Tuo metu J.V.Paleckis teigia, kad tarptautinė teisė nedraudžia statyti atominės elektrinės kad ir visai arti kitų valstybių sienų arba jų sostinių, todėl lieka arba tarptautinių saugumo standartų sugriežtinimas, ES valstybėms rodant pavyzdį, arba geri, širdingi santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, kurie galėtų padėti koreguoti AE statybų planus.

"Sužlugus ne itin realiems planams pastatyti savo AE per kelis kilometrus nuo Baltarusijos sienos, galėtume įtikinamiau kalbėtis su tarptautine bendruomene, su Rusija ir Baltarusija šiuo delikačiu klausimu", - sako J.V.Paleckis.

R.Morkūnaitė – Mikulėnienė pastebi, kad Rusija ir Baltarusija turėtų nedelsiant ir išsamiai atsakyti į visus poveikį patiriančių šalių klausimus.

"Tai, kad jau ankstyvoje abiejų atominių projektų vystymo stadijoje yra nesilaikoma tarptautinių reikalavimų, pavyzdžiui, dėl statybų vietos parinkimo, kelia didelį susirūpinimą. Tai svarbu žinant, kad numatytoje atominės statybos aikštelėje Astrave yra fiksuotas stipriausias Baltarusijos istorijoje 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Rusija ir Baltarusija, prieš pradėdamos statybas, turėtų nedelsiant ir išsamiai atsakyti į visus poveikį patiriančių šalių klausimus, surengti dvišales konsultacijas bei viešus klausymus su kaimyninių šalių visuomenėmis ir nepriklausomam projektų įvertinimui pasikviesti TATENA ekspertų misijas", - teigia ji.


Šiame straipsnyje: atominė elektrinė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kokią elektros kainą mums siūlo A.Kubilius Viena dozė, turinti 100 milisivertų radiacijos bei 40 kartų viršijanti metinį radiacijos kiekį, kurį mes gauname iš natūralios aplinkos, padidina kiekvieno iš mūsų tikimybę susirgti vėžiu dviem procentais [1]. 1. Report, “Biological Effects of Ionizing Radiation VII,”US National Academy of Sciences. Standing committee on the effects of radiation.

Balys

Balys portretas
Tas seismiškumas yra labai panašus tiek Ignalinoje, tiek Astrave, tiek ir Nemuno žemupyje. Visur elektrines reikia tikrinti 7 balų žemės drebėjimui. Taigi čia reikia žiūrėti elektrinių projektų ekspertizes ir kviestis kito profilio profesorius specialistus nei humanitaras Donskis.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių