Ketini renovuoti – kaupk lėšas

Namus renovuoti planuojančius gyventojus Vyriausybė žada įpareigoti kaupti tam lėšas. Šie pinigai veikiausiai bus įtraukti į sąskaitą už komunalines paslaugas.

Pradinis įnašas palūkanoms

Planuojama, kad gyventojų susirinkime su namo valdytoju nusprendus modernizuoti daugiabutį, būtų apskaičiuota ir tam tikta mėnesinė įmoka. Surinktos lėšos būtų skirtos projektui parengti, administravimo išlaidoms, draudimo, kredito palūkanoms apmokėti
Tai būtų savotiškas pradinis įnašas, nes bankai paskolos mokėjimą sutinka atidėti dvejiems metams, kol būtų vykdoma renovacija, tačiau palūkanas mokėti tektų iš karto.
Daugiabučio namo valdytojas, nesvarbu, ar tai būtų bendrija, ar privati bendrovė, turėtų apskaičiuoti, kiek lėšų gyventojai jau yra sukaupę savo namo sąskaitoje. Jei pinigų minėtoms išlaidoms padengti nepakanka, valdytojas turėtų nustatyti kaupiamosios įmokos namui modernizuoti dydį.

"Daugiabučių gyventojai lėšas namo remontams turėjo kaupti dar nuo sovietmečio. Čia tam atvejui, kad jei prakiurtų stogas, nereikėtų visiems iš karto mokėti po šimtą ar dar daugiau litų neplanuoto remonto išlaidoms padengti. Kiekvieną mėnesį namo valdytojas iš gyventojų turėtų rinkti tam tikrą pinigų sumą ir ją pervesti į namo kaupiamąją sąskaitą. Tačiau kai kas to tiesiog nedaro. Vilniuje tokių namų nemažai", – aiškino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė.

Saugiklis nepasiturintiems


Jei Ministrų kabinetas pritars, nuo 2010 m. kaupti pinigus remontams gyventojus įpareigos įstatymai. Tiesa, tai galios tik tiems, kurie nuspręs renovuoti savo daugiabučius.

Aplinkos ministerijos rašte teigiama, jog įmokų dydis turi būti pakankamas, kad per priimtiną laiką – nuo gyventojų susirinkimo iki modernizavimo darbų pabaigos – galėtų būti sukauptos lėšos namo atnaujinimo projektui parengti, projekto administravimo išlaidoms, draudimo, kredito palūkanoms apmokėti. Apskaičiuota, kad tokia įmoka būtų ne daugiau kaip 70 centų už kvadratinį metrą ir būtų mokama kas mėnesį.
Pabrėžiama, kad įmokų dydis neturi viršyti 5 proc. minimalios mėnesinės algos (800 litų) ir vidutinės senatvės pensijos (813 litų), tad jos turėtų būti ne didesnės negu 41 litas per mėnesį.

"Čia yra saugiklis nepasiturintiems ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Buvo atvejų, kai daugiabučių gyventojai nusprendė neimti paskolos ir kiekvieną mėnesį mokėdami po tūkstantį litų namą modernizuoti savo jėgomis. Tačiau dažniausiai atsiranda žmonių, kuriems tokia suma nepakeliama, ir dėl to jie nepritaria renovacijai. Dabar, jei Vyriausybė pritars, bus nustatyta, kad maksimali suma per mėnesį gali būti apie 40 litų", – nutarimo esmę dėstė Aplinkos ministerijos atstovė.

Siūlo kaupti nuolat


Daugiabučių namų savininkai ir pastatų administratoriai teigiamai vertina Aplinkos ministerijos iniciatyvą. Pastarieji net tikina, kad tam tikrą mokestį įstatymais reikėtų nustatyti visiems gyventojams, ne tik tiems, kurie nusprendžia modernizuoti daugiabučius. Esą net jei kiekvieno buto gyventojai kas mėnesį mokėtų tik po 20 ar 30 litų, per dešimt metų susidarytų nemaža suma, už kurią būtų galima atlikti didelę renovacijos darbų dalį.

"Aplinkinėse šalyse žmonės jau seniai kaupia lėšas remontams. Pažiūrėkime, kad ir Lenkijos daugiabučiai. Jiems tiek pat metų kaip ir mūsiškiams, bet anie puikiai atrodo ir jų energinis efektyvumas geras, nes namai nuolat remontuojami ir renovuojami iš gyventojų sukauptų lėšų. Ten dažnai net paskolų neprireikia. O pas mus žmonės nenori suprasti, kad inžinerinės namo sistemos nėra amžinos", – dienraščiui sakė Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis.

Valstybės parama


Vyriausybės parama daugiabučiams atnaujinti dabar siekia 15 proc. investicijų vertės. Tiesa, parama teikiama tik pabaigus visus darbus ir atlikus pastato energinį auditą. Jei viskas atitinka nustatytas normas, valstybė sumoka bankams 15 proc. paskolos.
Valstybė taip pat finansuoja 50 proc. projekto parengimo išlaidų, o bankų teikiamų paskolų fiksuotos metinės palūkanos negali viršyti 3 proc. Socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė 100 proc. apmokės jų pradinį įnašą, paskolos grąžinimą ir palūkanas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių