Kas penktas Lietuvos gyventojas – skurdžius

Lietuvoje skurdo 2007 metais šiek tiek sumažėjo, tačiau ne visi gyventojai galėjo laiku apmokėti sąskaitas ar bent kas antrą dieną valgyti mėsos. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 645 tūkst. žmonių.

Skurdo rizikos lygis buvo 19,1 proc., arba 0,9 procentinio punkto mažesnis negu 2006-aisiais.

Praėjusiais metais skurdo rizikos riba buvo 566 litai per mėnesį vienam asmeniui ir 1188 litai - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Labiausiai atsidurti skurde rizikuoja vieniši asmenys. Vienų gyvenančių asmenų rizika patirti skurdą, palyginti su 2006 metais, pernai padidėjo 11,5 proc.

Dažniausia skurdo priežastis yra nedarbas. Žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno 56,5 proc. bedarbių, 29,8 proc. pensininkų, 8 proc. dirbančių asmenų.

Vieno namų ūkio pajamos 2006 metais sudarė vidutiniškai 1973 litus per mėnesį, o pajamos vienam namų ūkio nariui - 767 litus. Didžiuosiuose miestuose vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos buvo 1,5 karto didesnės nei kaimo namų ūkio.

Namų ūkių išlaidos būstui išlaikyti (nuoma, elektra, dujos, šildymas, vanduo, komunalinės paslaugos, būsto paskolos palūkanos) sudarė 12,6 proc. disponuojamųjų pajamų. Gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos namų ūkio būstui išlaikyti skyrė 27,6 proc. pajamų. Didžiuosiuose miestuose skurstantys namų ūkiai būstui išlaikyti turėjo skirti 35,6 proc. pajamų, kaime - 22,7 proc.

Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno penktadalis asmenų, be vonios ar dušo - 18 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis - kas ketvirtas gyventojas. Didėjant namų ūkio pajamoms, būsto kokybė gerėja, tačiau nepasitenkinimas gyvenamąja aplinka (triukšmas, oro užterštumas ar didelis nusikalstamumas gyvenamajame rajone) nemažėja. Triukšmu skundėsi 18 proc. gyventojų, oro ir aplinkos užterštumu - 15 proc.

Ypač skyrėsi būsto kokybė mieste ir kaime. Mieste būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 7 proc. asmenų, kaime - 47 proc., be vonios ar dušo - atitinkamai 8 ir 40 proc.

Savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga 60 proc. gyventojų, valgyti mėsos ar žuvies bent kas antrą dieną - 17 proc. Skolų apmokant sąskaitas, grąžinant paskolas turėjo 9 proc. asmenų. Bene sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos -vienas suaugęs asmuo su išlaikomais vaikais.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2007 metų gegužės-liepos mėnesiais, apklausus atsitiktinius 4975 namų ūkius.