Karas dėl kompensacijų autoriams

Europos Teisingumo Teismo (ETT) išaiškinimas byloje dėl skaitmeninių laikmenų ir įrangos apmokestinimo Lietuvoje sukėlė tik dar daugiau sumaišties. Suinteresuotos grupės jį traktuoja skirtingai.


Autoriai triumfuoja
Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), pasirodžius ETT išaiškinimui, suskubo paskelbti, esą kompensacijos už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais turi būti taikytinos ne tik tuščioms skaitmeninėms laikmenoms (atmintukams, atminties kortelėms, standiesiems diskams, kompaktiniams diskams ir t. t.), bet ir įrenginiams, kuriais tie kūriniai gali būti atgaminami, pavyzdžiui, įrašomieji DVD grotuvai, mobilieji telefonai. Vartotojams tai – signalas, kad šios prekės gali brangti.

"Jau kelerius metus panašią nuostatą mėginama įgyvendinti ir Lietuvoje. Tikimės, kad ETT sprendimas galiausiai padės tai padaryti", – sakė AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Tačiau didžiausią dėmesį teismas skyrė išaiškinti, ar apskritai leidžiama rinkti kompensacijas nuo visų be išimties skaitmeninių įrenginių ir laikmenų, neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu jie naudojami. Būtent šį klausimą kėlė bendrovė "Padawan", kuri atsisakė mokėti kompensacinį mokestį autoriams Ispanijoje.

Atsisakė mokėti
Šiuo metu Ispanijoje kompensacinis mokestis autoriams taikomas visoms tuščioms garso ir vaizdo laikmenoms, CD ir DVD grotuvams su standžiuoju disku, MP3 grotuvams, atmintukams, atminties kortelėms.

Tačiau skaitmeninėmis laikmenomis ir įranga prekiaujanti bendrovė "Padawan" atsisakė mokėti šį mokestį už 2002–2004 m. Įmonė argumentavo tuo, kad tokio mokesčio taikymas visoms skaitmeninėms laikmenoms, neatsižvelgiant į tai, ar jos naudojamos asmeniniam kopijavimui, ar profesinei ir komercinei veiklai, prieštarauja Autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje direktyvai.
"Padawan" ir Ispanijos autorių teisių organizacijos bylą nagrinėjęs Ispanijos teismas kreipėsi į ETT su prašymu išaiškinti direktyvos nuostatas.

Moka tik kopijuojantys
ETT paskelbė, kad verslo ar valdžios institucijų ne asmeninio kopijavimo tikslais naudojama įranga ir laikmenos negali būti apmokestinamos. Kompensaciją autoriams turi mokėti tik tie vartotojai, kurie realiai naudoja laikmenas ir įrangą kūriniams privačiai atgaminti. Be to, nutartyje sakoma, kad kompensacija turi būti pagrįsta autoriaus patiriama žala. Toks įvertinimas Lietuvoje nėra atliktas. Taip pat teismas nurodė, kad žala, kuri įvertinama kaip minimali, nesukelia prievolės mokėti.

"Iš esmės jis (ETT sprendimas – red. past.) reiškia, kad esamas apmokestinimas Lietuvoje nesuderinamas su ES teise", – įsitikinusi Vilma Misiukonienė, asociacijos "Infobalt" ES ir intelektinės nuosavybės reikalų vadovė.
Anot jos, sprendimas įpareigoja Lietuvą apskaičiuoti konkrečią žalą, kurią patiria autoriai dėl asmeninio atgaminimo.

"LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" asocijuotas partneris dr. Mindaugas Kiškis įsitikinęs: jei bus apsispręsta toliau taikyti kompensacijas autoriams, pirmiausia reikės konkrečiai apskaičiuoti žalą, pagal kurią turės būti peržiūrėta tiek mokesčio bazė, tiek jo tarifai.

Tiesiogiai nebus taikoma
ETT sprendimas tik išaiškino direktyvą, o ne įvertino Ispanijos ar kurios kitos šalies teisės aktų atitiktį jai. Tai reiškia, kad jis negali būti tiesiogiai perkeltas į nacionalinę teisę. Siekdamos išvengti panašių teisminių ginčų, ES šalys narės turėtų koreguoti savo teisinę bazę.

Dabar Lietuvoje galiojantis įstatymas nurodo, kad autorių mokestį už tuščias laikmenas turi mokėti visi, kurie jas įsigyja. Jis renkamas už garsajuosčių ir vaizdajuosčių, minidiskų, CD ir DVD, diskų "Blu-ray", tačiau Seimui jau pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama apmokestinti ir atminties korteles, standžiuosius diskus, atmintukus, ir įrangą: televizorius, kompiuterius, mobiliuosius telefonus, grotuvus. Šiuo metu autorių mokestį sumoka gamintojai ar didmenininkai, įskaičiuodami jį į galutinę prekių kainą. 2009-aisiais šio mokesčio buvo sumokėta apie 2,5 mln. litų.

Našta pardavėjams
"Jei būtų įgyvendintos ETT rekomendacijos, išeitų, kad kompensaciją reiktų mokėti tik už įrangą, įsigyjamą asmeniniam naudojimui. Tokį apmokestinimo mechanizmą būtų galima įgyvendinti tik mažmeninės prekybos lygmeniu, nes tik tuomet aišku, kas įsigyja laikmeną: asmuo ar įmonė", – aiškino V.Misiukonienė.

Jai pritarė ir M.Kiškis sakydamas, kad kompensacinį mokestį ateityje turės mokėti ne didmenininkai, o mažmenininkai, kurie parduoda laikmenas vartotojams.
AGATA mano, kad kompensacinį mokestį gali tekti mokėti ir juridiniams asmenims, jei jie vartotojui suteikia galimybę naudotis įranga ar laikmenomis ir kopijuoti asmeniniais tikslais.

O Kultūros ministerija (KM) pareiškė, kad "pasirodžiusius suinteresuotų asmenų pareiškimus ir nepagrįstas bei tendencingas verslo atstovų išvadas, jog Lietuvoje veikianti kompensacinio atlyginimo sistema nesuderinama su ES teise, reiktų vertinti ypač atsargiai".

KM parengtame įstatymo projekte jau yra numatyti atvejai, tvarka ir procedūros, sudarančios galimybę juridiniams asmenims (valdžios ir verslo atstovams) nemokėti šios kompensacijos arba atgauti sumokėtus pinigus, kai jų parduodama atgaminimo įranga, aparatai ir laikmenos yra akivaizdžiai skirti kitam tikslui nei kopijuoti asmeniniais tikslais. "Taigi įžvelgti prieštaravimo direktyvai ir ETT sprendimui nėra pagrindo", – paskelbė KM.

Teismas suklydo?
Panaši byla buvo nagrinėjama ir Lietuvoje 2008-aisiais. Tuomet Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ir bendrovės "Trajektorija" byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad laikmenų apmokestinimas autoriaus mokesčiais turi būti taikomas visoms laikmenoms, nepriklausomai nuo tikslų, kuriais tos laikmenos yra panaudojamos. Be to, šį mokestį turi mokėti visi asmenys, įvežantys laikmenas į Lietuvą, neatsižvelgiant į tai, iš kur laikmenos yra įvežamos ir ar jos vėliau bus parduodamos vartotojams.

"Pagal ETT sprendimą matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. suklydo aiškindamas įstatymą ir ES Informacinės visuomenės direktyvą, o šiuo metu Lietuvoje galiojantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas dalyje dėl laikmenų iš esmės prieštarauja ES teisei, todėl turės būti skubiai keičiamas", – komentavo M.Kiškis.
Jo įsitikinimu, ETT sprendimas atleidžia laikmenų gamintojus ir į Lietuvą jas importuojančias, bet neparduodančias galutiniam vartotojui įmones nuo kompensacinio mokesčio mokėjimo.

Privalu saugoti kūrinius
ETT taip pat atkreipė dėmesį, kad kompensacija autoriams neturi būti mokama už nelegaliai platinamus ir atgaminamus kūrinius.
"Su piratavimu turi būti kovojama, bet piratinių kopijų padarymas nėra kompensacijos objektas. Kompensacija nėra tam, kad ji finansuotų piratavimą", – įsitikinusi V.Misiukonienė.

Asociacijos "Infobalt" nuomone, reiktų apskritai keisti požiūrį į šį mokestį ir apriboti privataus atgaminimo išimtį, o autoriai ir jų teisių turėtojai turėtų taikyti technines apsaugos priemones. Pašnekovės įsitikinimu, šiuo metu Lietuvos autoriai nepakankamai saugo savo kūrinius.

"Kūrinio kainoje yra paslaugos mokestis ir autoriaus mokestis. Jei kūrinys nesaugomas, tegu autorius į kompaktinės plokštelės kainą įskaičiuoja ir kompensaciją už kopijavimą", – siūlė asociacijos atstovė.
Kultūros ministerija šiuos argumentus atremia tik tyrimų rezultatais: "Lietuvoje kūrybinei produkcijai kopijuoti naudojama daugybė šiuolaikinių laikmenų ir atgaminimo įrenginių neginčijamai daro žalą autoriams ir kitiems teisių turėtojams, todėl kompensacija privalo būti mokama."
______________________________________________________________________________
Specialisto komentaras
Deividas Talijūnas, projekto www.skaitykle.lt sumanytojas
Bet kokios administracinės, teisinės ar finansinės priemonės, jeigu jų bus imtasi tik Lietuvoje, neduos jokio rezultato. Surinksime tiek pinigų, kad galėsime finansuoti šį reikalą administruojančias organizacijas, o autoriams iš to liks tik grašiai. Tuo pačiu nukentės verslininkai, kurie legaliai parduoda laikmenas. Vartotojai labai lengvai įvertins, kad pirkti internetu ir parsisiųsti iš užsienio pigiau nei pirkti Lietuvoje. Visiškai išvengti nelegalaus platinimo neįmanoma. Galima tik sudaryti tokias sąlygas, kad jo apimtis būtų kuo mažesnė. Autoriai turėtų pasirūpinti, kad jų turinys taptų legaliai pasiekiamas skaitmeninėje erdvėje, jis būtų reklamuojamas, kad jo kaina būtų adekvati perkamajai vartotojų galiai. Tikiu, kad dauguma vartotojų nėra piktybiškai nusiteikę ir jiems nėra smagu vogti konkretaus autoriaus kūrinius, bet dabar dažnu atveju jie neturi kito pasirinkimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių