Kapitalizmo žavesys Lietuvoje išblėso (papildyta)

Beveik prieš 20 metų įvykusiu Lietuvos perėjimu iš socialistinės santvarkos į kapitalizmą šiandien patenkinti yra kur kas mažiau gyventojų negu tuo metu. Didžioji dauguma taip pat mano, kad šiandien ekonominės sąlygos šalyje yra blogesnės negu po Nepriklausomybės paskelbimo.

Berlyno sienos dvidešimtųjų griuvimo metinių proga tyrimų centro „Pew Research Center“ atliktas nuomonių tyrimas parodė, kad planinės ekonomikos pakeitimą laisvosios rinkos idėjomis pagrįstu ekonomikos modeliu šiandien palaiko pusė Lietuvos gyventojų (50 proc.). Tokiam žingsniui pritarančių šalies gyventojų 1991 metais buvo gerokai daugiau – net 76 proc.

Perėjimas iš socializmo į kapitalizmą šiandien blogiau vertinamas ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Pavyzdžiui, 1991 metais tokiam žingsniui pritarė 80 proc. vengrų ir 52 porc. ukrainiečių, 2009-aisiais jų dalis sumažėjo atitinkamai iki 46 proc. ir 36 proc. Tuo metu Lenkijoje ir Rusijoje kapitalizmą teigiamai vertinančių gyventojų dalis sumažėjo ne taip smarkiai: lenkų, pritariančių perėjimui iš socializmo į kapitalizmą per minėtą laikotarpį sumažėjo 9 proc. punktais iki 71 proc., rusų – 4 proc. punktais iki 50 proc.

Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad didžioji dalis šių šalių gyventojų išskyrus lenkus ir čekus mano, kad ekonominė situacija jų šalyse šiandien yra blogesnė negu anksčiau. Taip galvoja ir 48 proc. lietuvių, tuo metu 23 proc. jų mano, kad ekonominė situacija šalyje šiandien yra geresnė, 15 proc. ją laiko nepasikeitusia. Kita vertus, savo gyvenimo sąlygas gerai ir labai gerai vertinančių žmonių Lietuvoje per du dešimtmečius padaugėjo. Kad šiandien gyvena gerai, teigia vienas iš trijų lietuvių (35 proc.), nors 1991-aisiais taip teigė tik kas aštuntas lietuvis (13 proc.).

Įdomu ir tai, kad lietuviai valstybės vaidmeniui visuomenės gyvenime teikia didžiausią reikšmę iš visų apklaustųjų. Paprašyti pasirinkti, kas yra svarbiau - aktyvus valstybės vaidmuo siekiant užtikrinti visuomeninę gerovę ar sudaromos galimybės siekti asmeninių tikslų - net 79 proc. lietuvių pasisakė už aktyvesnį valstybės vaidmenį ir tik 17 proc. prioritetą teikė individualioms galimybėms. Panašią svarbą valstybei teikė Prancūzijos gyventojai, kur 73 proc. jų pasisakė už aktyvesnį valstybės vaidmenį, tačiau 27 proc. į pirmą vietą iškėlė asmenines galimybes.

Kita vertus lietuvių, manančių, kad sėkmę gyvenime lemia nuo jų nepriklausantys veiksniai, per pastaruosius 18 metų sumažėjo kone trečdaliu – nuo 64 proc. iki 45 proc.

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Žmonės linkę idealizuoti praeitį ir visada lengva pasakyti, kad anksčiau gyventi buvo geriau. Vis dėlto jeigu šiandien būtų galima įsėsti į traukinį, kuris nuvežtų atgal į Sovietų sąjungą, vargu ar atsirastų daug norinčių ten grįžti. Tikrąjį atsakymą į šį klausimą žinotume tik tada, jei žmogus iš tiesų galėtų pagyventi socialistinėje sistemoje, pavyzdžiui, Kuboje ar Šiaurės Korėjoje, ir tada pasirinkti.

Idealių sistemų pasaulyje nėra, todėl tenka rinktis iš tų, kurios labiausiai leidžia atsiskleisti individualias galimybes, gyventi geriau ir turtingiau. Ne vienas tyrimas įrodė, kad kapitalizmas kaip tik ir yra tokia sistema, kuriai dabar dažnai metami kaltinimai dėl ekonomikos krizės. Tačiau pasaulinę krizę sukėlė ne kapitalizmas, o nepamatuotai valdžios leidžiami pinigai. Žmonės į tai neįsigilina ir dėl negandų kaltina visą sistemą.

Apskritai, kai gyvenome Sovietų sąjungoje, tada Vakarų šalys atrodė kaip kapitalizmo bastionas. Kai tapome laisvi, pamatėme, kiek daug jose socializmo ir kad taip turėtų būti ir pas mus, valdžia visais turėtų pasirūpinti. Toks išlaikytinio mentalitetas Lietuvoje gana paplitęs. Vis dėlto turime suvokti, kad valstybė pati nieko neturi ir gali duoti tik tai, ką surenka į biudžetą, o norint į jį surinkti daugiau, kažkas turi pasilikti mažiau. Tai žmonės supranta tol, kol jų pačių nepaliečia, kitu atveju kyla didelis nepasitenkinimas.

Ši krizė turėtų išblaivinti ir grąžinti daugelį į realybę, kitaip pradėti vertinti savo darbą, taupymo svarbą. Jeigu norime gyventi kaip šveicarai, tai ir turime dirbti kaip jie, o šiandien to tikrai nėra. Kitas svarbus veiksnys – Vyriausybė turi netrukdyti žmonėms užsidirbti. Šiandien tą padaryti labai sunku dėl sudėtingų įmonės įregistravimo procedūrų ar griežtų darbo santykių.