Kaip Kauno „Audimas“ Panevėžio siuvėjas suvedžiojo?

„Nevėžio“ siuvyklos darbuotojos, patikėjusios pažadais gauti geresnius atlyginimus, ryžosi išeiti iš darbo ir dėl to smarkiai nukentėjo. 

Patrauklus pasiūlymas

Istorija prasidėjo rugsėjo pradžioje, kai Panevėžio dienraščiuose pasirodė skelbimai, kad Lietuvoje gerai žinomos Kauno bendrovės „Audimas“ partnerė  „Siuveksita“ ieško siuvėjų dirbti naujame padalinyje Panevėžyje. 

Tokie pat skelbimai šmėžavo ir internete. Į juos atsiliepė apie 80 siuvėjų ir nusprendė dalyvauti atrankoje.

„Paskambinome laikraštyje nurodytu telefono numeriu, ir mus pakvietė pasikalbėti į Upytės gatvės 38-ąjį pastatą. Prikalbėjo, kad bus labai gerai, uždirbsime kaip norvegai. Tai buvo „Audimo“ atstovai iš Kauno“, – „Sekundei“ pasakojo atrankoje dalyvavusi viena buvusi „Nevėžio“ siuvėja. Moteris nenorėjo, kad jos pavardė būtų paviešinta. 

Panevėžietei įstrigo būsimųjų darbdavių pažadai susidoroti su kitomis siuvimo įmonėmis, veikiančiomis Panevėžyje.

„Pabaigsime sugriauti „Nevėžį“ ir „Elkadą“. Taip jie sakė“, – stebėjosi pašnekovė.

„Audimo“ atstovai moterims žadėjo mokėti didesnius atlyginimus, nei moka miesto siuvimo įmonės. Tokie pasiūlymai panevėžietėms pasirodė patrauklūs.

Darbdaviai apgavo

Susitikime su siuvėjomis būsimieji darbdaviai pažadėjo priimti 60 darbuotojų. Po kelių savaičių jie paskambino atrinktoms siuvėjoms ir pranešė, kad jos priimtos į darbą. 

„Telefonu mums pasakė, kad galime rašyti pareiškimus dėl išėjimo iš darbų, nes spalio 18-ąją siuvykla atidaroma bendrovės „Kagris“ patalpose. Sužinojusi, kad išeiname „Nevėžio“, įmonės direktorė labai supyko ir sakė, kad tai blogai, nes reikia ieškoti naujų darbuotojų. Kai kurios moterys nuvažiavo pasižiūrėti patalpų, kuriose bus dirbama, bet niekas į jas neįleido“, – prisiminė pašnekovė.

Sužinojusios naujieną, „Nevėžio“ darbuotojos puolė rašyti prašymų, kad būtų atleistos. Tačiau paskutinę darbo dieną, spalio 13-ają,  moterys gavo žinutes į mobiliuosius telefonus, kad bendrovė į gamybą investicijų nebeskirs, ir atsiprašė už nepatogumus. 

„Niekas nepaskambino, tik atsiuntė žinutę“, – stebėjosi darbo netekusi moteris.

Žinutę pasirašė „Audimo“ generalinė direktorė Daina Daubarė. Tokia žinia išeiti susiruošusioms siuvėjoms sukėlė šoką, nes į siuvyklą jau buvo priimtos naujos darbuotojos. Darbo „Nevėžyje“ nebeišsaugojo didžioji dalis siuvėjų, atgal pavyko grįžti vos kelioms. 

Užsiregistravo Darbo biržoje

Buvusios „Nevėžio“ siuvyklos šešios siuvėjos Panevėžio darbo biržoje užsiregistravo spalio 18-ąją – tą pačią dieną, kai turėjo būti naujajame darbe. 

Darbo biržos direktorės pareigas laikinai einanti Audronė Biguzienė teigė girdėjusi moterų atleidimo istoriją, tačiau patarti nieko negalėjusi.

„Mes neturime teisės vertinti, galime tik konstatuoti faktą ir padėti žmonėms kitur įsidarbinti ar pakeisti profesiją“, – komentavo A.Biguzienė.

Pasak jos, pasiūlymų įsidarbinti darbus praradusios siuvėjos dar negavo. Patikėjusių pažadais ir dėl to nukentėjusių moterų Panevėžyje gali būti ir daugiau, nes daugelis jų galėjo darbuotis nedidelėse miesto siuvimo bendrovėse.

Žurnalistams viską papasakojusi siuvėja teigė, kad darbo netekusios „Nevėžio“ darbuotojos nenori kreiptis į teisininkus ir per teismą bandyti išsireikalauti kompensacijų. Esą jos nenori viešumos ir būti tapatinamos su išgarsėjusia Krekenavos agrofirmos darbuotoja Dalia Budrevičiene, kuri prisiteisė iš bendrovės kompensacijas.

Nukentėjo ir vadovė?

„Sekundei“ pavyko surasti darbą siūliusios bendrovės „Siuveksita“ vadovę Daivą Jašonskienę. Tačiau moteris atsakomybės už atleistų siuvėjų likimus nenorėjo prisiimti ir teigė, kad nuo „Audimo“ nukentėjo ir ji pati.

„Duosiu jums direktorės telefono numerį ir ji tegul komentuoja. Kalbėkite su ja, nes buvau lygiai toks pat samdomas žmogus. Pirmiausia „Audimas“ laikraščiuose pasiskelbė, norėjo pasižiūrėti, ar susirinks žmones, nes Žemaitijoje jų nesurinko“, – teigė „Siuveksitos“ vadovė.Panevėžietė tikino, kad su „Audimo“ vadove reikia bendrauti todėl, kad „Siuveksita“ yra jos  įsteigta bendrovė.

„Šiuo atveju esu lygiai toks pat nukentėjęs žmogus. Lygiai taip pat vyliausi, kad dirbsime. Man paskambino ir pasiūlė, planavo atidaryti padalinį Panevėžyje. Buvo mokymai. Vieną antradienį man pasakė, kad investuoja, o trečiadienį aš jau mokiausi. Esu siuvimo technologė. Prieš dvejus metus  dirbau „Audimui“, jie mano darbo galimybes žinojo“, – pasakojo D.Jašonskienė.
Plėtros planai

„Atvyko „Audimo“ atstovas, darbuotojoms liepė parašyti prašymus, kad nori eiti dirbti. Buvome nuvykę į „Audimą“, su jo  generaline ir gamybos vadovėmis planavome nuo spalio 18-osios pradėti dirbti. Buvo nuspręsta paskambinti ir pranešti, kad nuo tos dienos pradėsime veiklą, kad moterys spėtų atidirbti.  Tai buvo generalinės direktorės žodžiai, o aš perdaviau juos siuvėjoms“,  – apie „Audimo“ planus įsikurti Panevėžyje kalbėjo D.Jašonskienė.

Taip ir nepradėjusios savo veiklos „Siuveksitos“ vadovė pasakojo, kad kauniečių pranešimas apie investicijų atidėjimą Panevėžyje ją nustebino ne mažiau nei iš darbo išėjusias siuvėjas.

„Man parašė, kad „Audimas“ šiais metais neinvestuos pinigų, daugiau nieko neaiškino“, – teigė D.Jašonskienė. 

„Sekundės“ žurnalistams pabandžius susisiekti su „Audimo“ generaline direktore Daina Daubare telefonu, ši į skambutį atsiliepė, teigė esanti Baltarusijoje ir paprašė paskambinti kitą dieną.

„Esu Baltarusijoje, labai brangiai pokalbis kainuoja, galbūt galite rytoj paskambinti?“ – siūlė „Audimo“ vadovė.  

Paklausus, galbūt galėtų pasakyti ją pavaduojančio asmens telefono numerį, direktorė teigė, kad    tik ji vienintelė bendraujanti su žiniasklaida. 

„Nėra žmogaus, aš pati atsakinga už viešuosius ryšius. Pasiskambinkite kitą dieną“, – patarė D.Daubarė. 

Tačiau kitą dieną bandymai susisiekti su „Audimo“ vadove atsimušė kaip į sieną. D.Daubarė telefono nekėlė arba jis buvo užimtas.

Įmonei sukrėtimas

„Nevėžio“ siuvyklos direktorė Rima Bieliauskienė patvirtino, kad masinis išėjimas iš maždaug 50 darbuotojų turinčios siuvyklos vyko. Bendrovės vadovė patyrė sukrėtimą, kai sužinojo, kad įmonę nori palikti darbuotojos.

„Matyt, daug pažadų buvo, o kai kurie žmonės tuo patikėjo ir įmonę paliko. Vėliau pasirodė, kad tie pažadai iš piršto laužti. Patyrėm sukrėtimą, bet lazda turi du galus: mes nukentėjome, tačiau įmonė neįsikūrė Panevėžyje“, – kalbėjo R.Bieliauskienė.

„Nevėžio“ direktorė teigė nežinanti, ar darbuotojų viliojimas buvo bandymas sukelti bendrovėje krizinę situaciją ir taip pašalinti konkurentus.

„Neturiu informacijos, ar tai buvo mėginimas pakenkti Panevėžio įmonėms. Sąrašuose buvo 80 žmonių, jie buvo ne tik iš „Nevėžio“, bet ir iš kitų miesto siuvimo įmonių. Nesuprantu, kodėl tai vyko Panevėžyje. „Audimo“ cechai buvo kuriami Alytuje, bet, mano žiniomis, ta investicija nepasitvirtino. Kodėl dar kartą jie nebandė, nežinau. Vienų darbuotojų, kurie išėjo, gaila, kitų – ne. Toks gyvenimas, reikia suktis iš situacijos“, – „Sekundei“ teigė R.Bieliauskienė.

Bendrovės vadovė dar neapskaičiavo, kiek finansinių nuostolių dėl staigaus darbuotojų išėjimo patyrė, bet tikina, kad netikėtai susiklosčiusi situacija pareikalavo daug nervų.„Kai tokia situacija susidaro, psichologiškai labai daug nuostolių patiriama. Bet kokie gandai įmones sujudina ir jos rūpesčių neišvengia“, – sakė „Nevėžio“ vadovė. 

Pavyko perkalbėti

Apie „Audimo“ planus teigė girdėjęs ir kitos miesto siuvyklos „Elkada“ direktorius Gytis Gantarskis. Vadovas pasakojo, kad kai kurios darbuotojos norėjo išeiti iš darbo, bet jas pavyko perkalbėti. „Tauragėje, Prienuose jų filialai žlunga, tai norėjo Panevėžyje įsikurti. Ir taip gerų siuvėjų trūksta, o jie ketino jas iš mūsų atimti. „Audimas“ labai didelę aferą ketino padaryti. Apie 60 pačių geriausių siuvėjų būtų susikvietę. Tai sužinoję mes, visi direktoriai, vieni kitiems skambinome“, – apie reakciją į galimą „Audimo“ atėjimą pasakojo G.Gantarskis.

Kauniečių bendrovės elgesį „Elkados“ vadovas vadino pasibaisėtinu.„Tai – baisus dalykas, žmonių suvedžiojimas. Tai – ne vaikų žaidimai, čia žaidžiama likimais. Apgavystė. Suviliojo gerais atlyginimais, nes daugelis miesto įmonių gali mokėti tik nedideles algas“, – tvirtino G.Gantarskis.

„Kagrio“ direktorius Algis Karoblis patvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė buvo pasiskelbusi norinti išnuomoti dalį patalpų. Netrukus į skelbimą atsiliepė „Audimo“ atstovai, tačiau siuvyklos jie taip ir neįrengė.

„Siuvyklos nebuvo, pas mus jei norėjo nuomotis patalpas. Buvome beveik pasirašę sutartį dėl patalpų nuomos, bet jie paskutiniu momentu atsisakė. Daugiau nieko nežinau“, – kalbėjo A.Karoblis.Kodėl konkrečių planų investuoti turėjusi kauniečių įmonė „Audimas“ staiga persigalvojo, iki šiol lieka neaišku.


Šiame straipsnyje: audimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    48
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių