Kaip gyveno ekonomika 2012-aisiais?

Iš 2012 m. ekonominių įvykių Lietuvoje galima išskirti pasirašytą koncesijos sutartį su „Hitachi“ dėl atominės elektrinės statybų, patariamąjį referendumą dėl branduolinės energetikos, minimalios algos kilstelėjimą ir sprendimų dėl suskystintųjų dujų terminalo priėmimą.

Referendumas nubraukė projektą?

Dar buvusi Vyriausybė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus, aktyviai stūmė Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Pavasarį ir vasarą buvo pasirašyti susitarimai su japonų bendrove „Hitachi“ dėl jos dalyvavimo įgyvendinant šį projektą. Tiesa, galutinių sutarčių pasirašymas nukeltas į 2013-uosius.

A.Kubilius planavo, kad tais metais bus susitarta ir pasirašytos sutartys su regioninėmis partnerėmis, išreiškusiomis norą dalyvauti VAE projekte. Tai Latvija ir Estija, galbūt, jeigu sugalvos grįžti, ir Lenkija.

Tačiau šių metų spalį įvyko patariamasis referendumas dėl atominės elektrinės, jame dalyvavo daugiau kaip pusė šalies gyventojų ir du trečdaliai jų balsavo prieš. Be to, susiformavo nauja valdančioji dauguma ir nauja Vyriausybė, kuri skeptiškai žvelgia į VAE projektą.

Kita vertus, naujieji valdantieji bent kol kas muistosi dėl atominės elektrinės statybų galimybės. Sprendimą, statyti ar ne, jie žada priimti per ateinantį pusmetį.

Vis dar tikisi

Visus 2012-uosius vyko diskusijos ir jos dar nesibaigė dėl to, kaip turėtų būti finansuojamas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas. ES 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje šiam projektui pasiūlė tik trečdalį lėšų, kurių prašė Lietuva. Kai metų pabaigoje ES valstybių vadovai tarėsi dėl naujos finansinės perspektyvos, lyg ir buvo preliminariai susitarta iš anksto numatytąjį lėšų kiekį padidinti bene dvigubai.

Tačiau dėl viso finansinio paketo nebuvo sutarta ir derybos šiuo klausimu nukeltos į kitų metų pradžią. Oficialusis Vilnius vis dar tikisi, kad 2014–2020 m. IAE uždaryti ES skirs pakankamai lėšų.

Pamažu įgyvendinami elektros jungčių su kitomis valstybėmis projektai – su Lenkija ir Švedija. Kol kas Lietuva apie 60–70 proc. visos sunaudojamos elektros energijos importuoja iš užsienio, liūto dalį – iš Rusijos.

Šių metų spalį Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose atidarytas naujas – devintasis – blokas, kainavęs 1,3 mlrd. litų. Jis šiek tiek pagerino apsirūpinimo elektros energija padėtį Lietuvoje, tačiau dabar bus sunaudojama daugiau rusiškų dujų.

Statom terminalą

A.Kubiliaus Vyriausybė priėmė visus reikiamus sprendimus dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos Klaipėdoje, ties Kiaulės Nugaros sala. Jis turėtų pradėti veikti 2014-ųjų pabaigoje. Terminalo statybos kaina – apie 1,5 mlrd. litų. Naujoji Vyriausybė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė neprieštarauja šiam projektui ir jį remia, žada tęsti.

Pavasarį ir vasarą buvo įsiliepsnojusios rimtos diskusijos dėl to, kad galbūt vertėtų šilumos ūkį nacionalizuoti ir perduoti specialiai įsteigtai valstybės įmonei. Tačiau tos kalbos baigėsi niekuo.

Seimas Prezidentės siūlymu priėmė kelias šilumos ūkį reglamentuojančių įstatymų pataisas, kurių tikslas – sumažinti šildymo kainą gyventojams. Šį rudenį prasidėjus šildymo sezonui kainos išties kiek pamažėjo, tačiau ne tiek dėl priimtųjų įstatymų pataisų, kiek dėl koreguojamos Lietuvai tiekiamų dujų kainos.

Kilstelėta alga

Nuo liepos po bemaž ketverių metų pertraukos pagaliau buvo šiek tiek padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Dabar ji siekia 850 litų. Naujoji valdžia jau demonstruoja pasiryžimą nuo Naujųjų metų MMA pakelti iki 1000 litų. Verslas raukosi – tai kainuos papildomai, kartais gana nemenkai.

Skaičiuojama, kad vien valstybės biudžetui MMA pakėlimas iki 1000 litų atsieis 65–70 mln. litų. Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipia dėmesį, kad minimalios algos pakėlimas reiškia ne tik išlaidas, bet ir papildomas pajamas į biudžetą.

Mokesčių aplinkoje didesnių pokyčių šiemet nebuvo. Seimas tik pritarė pasiūlymui nuo 2013-ųjų taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą periodinei spaudai.

Paskelbta, kas valstybės įmonės šiemet uždirbo bene ketvirtadaliu mažiau pajamų, nei iš jų tikėjosi valdžia.

Sustabdyta veikla

Metų pabaigoje „susprogo“ Nacionalinė kredito unija (NKU). Lietuvos bankas sustabdė jos veiklą, paskyrė laikinąjį administratorių, teisėsauga pradėjo šios ir dar kelių unijų veiklos tyrimą. Sulaikyti NKU vadovai.

Paskelbta, kad žmonės panikuoja ir mažina savo indėlius kredito unijose.

Lietuvos bankas šiemet ėmėsi griežtinti greitųjų kreditų įmonių veiklą, ėmėsi spręsti bankų paslaugų įkainių problemą.

Tęsėsi ir dar nesibaigė bankrutavusio „Snoro“ epopėja. Pavasarį sudarytas kreditorių komitetas, kuris ėmėsi realizuoti „Snoro“ turtą. Kol kas sekasi gana sunkiai. Nors vadinamuosius snoriukus už palyginti nedidelę kainą perėmė Lietuvos paštas – jis jau dalį snoriukų perdarė į savo mažuosius skyrelius.

Diskusija baigėsi niekuo

Metų viduryje aktyviai diskutuota dėl darbo rinkos liberalizavimo, inicijuoto buvusios A.Kubiliaus Vyriausybės. Tačiau profsąjungoms ir politikams pasipriešinus darbo rinkos sistemoje faktiškai nieko nepakeista. Dabartinė Vyriausybė apie darbo rinkos liberalizavimą nebekalba.

Metų pradžioje įsigaliojo sprendimas grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį. Tačiau valdininkų atlyginimai taip ir nebuvo pakelti.

Bendras vidutinis mėnesinis atlyginimas per metus kilo nelabai smarkiai – nuo 2,1 tūkst. litų iki beveik 2,2 tūkst. litų.

Juridiniai asmenys šiemet nebegali finansuoti politinių partijų, todėl šios per Seimo rinkimus turėjo verstis su savo turimomis lėšomis ir valstybės dotacijomis, kurios labai smarkiai padidėjo – iki 20 mln. litų.

Smulkiojo verslo srityje Vyriausybė kiek pakoregavo ir liberalizavo tam tikras tvarkas – pavyzdžiui, verslininkai jau nebaudžiami už mažareikšmiais pripažintus prekių ženklinimo pažeidimus.

Komentarai

Gitanas Nausėda

SEB banko prezidento patarėjas

Lietuvos ekonomikos stabilumas yra džiuginantis, tačiau trapus reiškinys. Tokiomis aplinkybėmis neišvengiamai kyla ginčas tarp tų, kurie siūlo toliau kepti ekonominį pyragą ir jį protingai raikyti, bei tų, kurie kupini ryžto jį kuo greičiau perdalyti. Naujosios Vyriausybės programoje apstu priemonių, kurių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, tačiau popieriuje jos atrodo kur kas gražiau, nei gali būti realybėje.

Įvairių visuomenės grupių lūkesčiai yra dideli, todėl žmonėms tektų nusivilti naująja valdžia, jeigu garo pakaktų tik garsiai švilpti, o ne ilgalaikį poveikį turinčioms priemonėms. 2009–2010 m. siautėjusi krizė neigiamai atsiliepė daugelio gerovei, o vidinė devalvacija skaudžiai kirto tiek per įmonių, tiek per namų ūkių finansus. Verslui teko susitaikyti su mažėjančia pelno norma ar net nuostoliu, žmonėms – su apkarpytais atlyginimais, socialinėmis išmokomis ir kitomis pajamomis.

Naujosios Vyriausybės siekis nuo 2013 m. sausio 1-osios padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų yra ambicingas, tačiau jis neturėtų sudrebinti šalies ekonomikos pamatų ir net padėtų ištraukti iš šešėlio dalį dabar vokeliuose mokamų atlyginimų. Kita vertus, gali kilti pagundų jau artimiausioje ateityje dar ne kartą padidinti MMA ir taip destabilizuoti ne tik viešuosius finansus, bet ir darbo rinką.

Kur kas skeptiškiau reikėtų vertinti užmojus įdiegti progresinius turto ir pajamų mokesčius. Kur kas reikšmingiau yra tai, kad nėra tiesioginio ryšio tarp progresinės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažėjimo. Paradoksalu, tačiau, remiantis „Eurostat“ duomenimis, krizės laikotarpiu pajamų atotrūkis dažniau aptirpdavo ne progresinę, o proporcinę GPM sistemą taikančiose šalyse.

SEB bankas ir šį kartą nepakeitė 2012 m. šalies BVP plėtros prognozės (3,5 proc.), tačiau sumažino lūkesčius dėl 2013 ir 2014 m. – atitinkamai nuo 4 iki 3,2 proc. ir nuo 4 iki 3,5 proc.

Paulius Lukauskas

Įstaigos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius

2012 m. buvo geresni nei visos prognozės. Nors Vakarų Europoje buvo stagnacija, Lietuvos eksportuotojai sugebėjo padidinti savo eksportą šiose rinkose, taip padidindami jų užimamą rinkos dalį. Vienas sėkmės veiksnių buvo žemesnės nei konkurentų išlaidos darbo užmokesčiui.

Labai sumažėjo prekybos deficitas (prekės ir paslaugos). Lietuvos banko paskelbtais duomenimis, 2012-aisiais nuo sausio iki rugsėjo prekybos deficitas sudarė 630 mln. litų, o tuo pačiu laikotarpiu 2011 m. – 2,2 mlrd. litų. Pagal patikslintas mūsų prognozes 2012-aisiais bendra eksporto vertė bus 11,1 proc. didesnė.

2013 m. prognozuojame stabilias eksporto kainas, o tai reiškia, kad augimo tempas gali šiek tiek sulėtėti, palyginti su 2012-aisiais, bet nedaug. Manome, kad nebus ir teigiamo paklausos šuolio dėl prastos ekonominės perspektyvos Vakarų Europoje. Bendro eksporto vertė turėtų padidėti 8 proc.

Ateinantys metai turėtų būti sėkmingi baldų pramonei – dėl ilgalaikių sutarčių su IKEA, taip pat maisto pramonei, chemijos pramonei, transporto sektoriui, turizmui, statybų sektoriui, tikimės ir geresnio IT paslaugų eksporto, nes sektoriaus bendrovės pastaruosius kelerius metų sėkmingai dalyvavo įvairiuose pasauliniuose renginiuose ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Nemanome, kad 2013 m. Vakarų Europos valstybės smarkiai augs, greičiausiai regioną kamuos stagnacija, todėl didelis eksporto į Vakarų Europos šalis augimas labai mažai tikėtinas. Šalių kaimynių ekonomikoms prognozuojami daug geresni metai, augimas išliks smarkus, o tai yra geras ženklas Lietuvos eksportuotojams. Skandinavijos rinkoms prognozuojama daugiau mažiau stabili padėtis, tai yra taip pat geras ženklas Lietuvai, nes Skandinavijos rinkos pastaraisiais metais labiausiai domina Lietuvos eksportuotojus. Nors Rusijos ekonomika priklausoma nuo energijos išteklių kainų, ateinančiais metais didesnių pokyčių šioje srityje neprognozuojame, todėl Rusijos perspektyvos taip pat teigiamos.

Nerimą kiek kelia galimos problemos Vokietijos ekonomikoje, kuri yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių rinka. Yra tam tikrų ženklų, kad Vokietijos ekonomika augs lėčiau, nes pramonės produkcija mažėja jau keletą mėnesių iš eilės, taip pat ekonominių lūkesčių tyrimai rodo, kad ekonomikos būklė toliau prastėja. Dar vienas svarbus veiksnys – politinė krizė euro zonoje, kuri taip pat skatina rinkų neužtikrintumą bei konservatyvesnę ekonomikos dalyvių veiklą, ir visa tai, be abejo, neigiamai veikia išorės paklausą.

Vis dėlto šie metai eksporto atžvilgiu buvo rekordiniai, nematome daug veiksnių, kurie rodytų, jog kitąmet bus kitaip, todėl planuojame, kad ir 2013-aisiais jis augs. Norėtųsi tik, kad įmonės daugiau investuotų į gamybinių pajėgumų plėtrą.

Šiemet Lietuvoje taip pat buvo įsteigta rekordiškai daug naujų įmonių. Atsirado naujas lengvas būdas pradėti verslą – sudaryta galimybė steigti mažąsias bendrijas, tikimės, tik dar labiau skatins naujų įmonių steigimą. Start’up bendruomenių plėtra į Lietuvą gali pritraukti susidomėjusiųjų iš šalių kaimynių. Visa tai turės ilgalaikių teigiamų padarinių visai šalia – padarys Lietuvos ekonomiką konkurencingesnę, sveikesnę.

Evaldas Rapolas

NORDIA BAUBLYS & PARTNERS

2012 m. daugiausia pasižymėjo tam tikrais pokyčiais darbo teisėje.

Dėl nuolat besikeičiančios visuomenės naujovių darbo teisės srityje atsiranda kone kasmet. 2012-ųjų lapkričio 6 d. pritarta Darbo kodekso pakeitimams, susijusiems piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetes atostogas išmokėjimu. Tikėtina, kad ribojimas mokėti pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetes atostogas ne daugiau kaip už trejus metus labiau motyvuos darbuotojus panaudoti atostogas ir leis įgyvendinti kasmečių atostogų tikslą – darbuotojui pailsėti ir susigrąžinti darbingumą. Šie įstatymo pakeitimai įsigaliojo gruodžio 1 d., o pereinamasis laikotarpis, iki kada darbuotojai turi teisę išnaudoti iki šio įstatymo sukauptas atostogas, nustatomas iki 2015 m.

Taip pat dalis Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su nauja individualiųjų darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, įsigalios 2013 m. sausio 1-ąją. Priimtomis pataisomis keičiama privaloma individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra – nustatyta, kad darbo ginčų komisijos veiks nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Pakeitimais siekiama užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą.

2012 m. taip pat buvo priimta nemažai sprendimų, lemsiančių pokyčius 2013-aisiais. Šiais metais buvo pritarta siūlymui nustatyti, kad teisės aktai įsigalios, kai bus paskelbti internete, o ne popieriniame „Valstybės žinių“ leidinyje. Priimtame Teisėkūros pagrindų įstatyme numatoma, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. visi priimti teisės aktai įsigalios, kai bus paskelbti elektroniniame Teisės aktų registre.

2013 m. kovo 1-ąją įsigalios ir Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įsigaliojus fizinio asmens bankrotą reguliuojančioms teisės normoms, asmenys, susiduriantys su nemokumo problema, per penkerius metus galėtų maksimaliai atsiskaityti su savo kreditoriais, o praėjus šiam terminui likusi skolos dalis būtų nurašyta. Įstatymas būtų taikomas fiziniam asmeniui neatsižvelgiant į tai, kada atsirado jo skoliniai įsipareigojimai, tad atsirastų galimybė skolas susitvarkyti ir asmenims, kurie jau dabar yra nemokūs. Po šios procedūros iš esmės būtų ne tik atkurtas fizinio asmens mokumas, bet ir sudarytos sąlygos šiam asmeniui grįžti į ekonominį gyvenimą, o kreditoriams atgauti didžiąją dalį skolos.


Šiame straipsnyje: 2012ekonomikaverslasVAE

NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi: - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius; - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir gaujos vadeiva Andrius Kubilius; - Partija Tvarka ir teisingumas su gaujos vadeiva Rolandu Paksu; - Liberalų ir centro sąjunga su gaujos vadeiva Algiu Čapliku; - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir gaujos vadeiva Eligijus Masiulis. Taip pat Lietuvai yra pavojingi gaujos vadeiva Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs. Tai yra nusikalstamos partinės gaujos, kurios dirbtinai skurdina bendruomenės žmones, naikina Lietuvą.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Kai Lietuva yra prijungta prie ES dviejų dienų neaiškiu referendumu, tai yra sukčiavimas. Kai Lietuvos žmonės priversti išgyventi nežmoniškos socialinės atskirties sąlygomis ES, tai yra sukčiavimas. Kai Lietuvos žemė yra paversta preke užsieniečiams tik už lengvai spausdinamus pinigus, tai yra sukčiavimas. Lietuva yra naikinama, sukčiaujant. 22 metus partinės gaujos naikino Lietuvą. Negerai

RM

RM portretas
Galvojau, kad Lietuva taps strategiškai išsivysčiusia šalimi su aukšto lygio dirbančia visuomene, bet pasirodo, visuomenė pati pasirinko darbą už minimumą "parduotuvėse".
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių