Kainų reguliuotojai griaus seną sistemą

Naujoji Kainų komisijos vadovė Diana Korsakaitė jau planuoja, kaip pakeisti šalyje veikiančią reguliavimo sistemą. Energetikos įmonių daugėja, o nepatenkinti vartotojai siuntinėjami nuo vienų durų prie kitų.

Prižiūrėti visus per sunku

Iki šiol Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kaip rinkos prižiūrėtoja, ramiai dirbo su keliomis dešimtimis energetikos įmonių. Komisijos nariai puikiai pažinojo visus savo kuruojamos srities bendrovių atstovus, su jais ir juokaudavo, ir ginčydavosi dėl tarifų.

Tačiau pradėjus liberalizuoti elektros rinką ir po truputį keičiantis kitoms energetikos sektoriaus sritims, daugėjant su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusių verslo projektų, reguliuojamų įmonių padaugėjo maždaug iki 200, ir pasak naujos VKEKK vadovės D.Korsakaitės, jų dar daugės. Dabartinis reguliavimo mechanizmas tokios naštos esą nepakels.

"Reguliuotojas turi būti tokio dydžio, kad galėtų efektyviai vykdyti jam priskirtas funkcijas ir jeigu valstybė maža – natūralu, kad ji negali išlaikyti didelio reguliuotojo. Vadinasi, pats reguliavimas turėtų būti lieknesnis ir intelektualesnis", – vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje kalbėjo D.Korsakaitė.
Esą galima būtų priimti tam tikras sąnaudų paskirstymo arba kitokias priemones, kad nereikėtų kasmet prižiūrėti kiekvienos iš 200 įmonių pajamų ir investicijų. "Galima sudaryti tokias sąlygas, kad pačios įmonės būtų suinteresuotos tų sąlygų laikytis", – sakė VKEKK pirmininkė.

Ji taip pat pareiškė, kad bus siekiama palankių sąlygų naujiems elektros rinkos dalyviams.
"Ex ante (liet. – išankstinis – red. past.) reguliavimas orientuotas į ateitį. Juo siekiama sudaryti sąlygas naujiems rinkos dalyviams lygiais pagrindais įeiti į rinką ir konkuruoti", – teigė D.Korsakaitė.

Stos ginti vartotojų

VKEKK vadovė į energetikos sektorių siūlo žvelgti kaip į bendrą sistemą ir atsisakyti taikyti atskiras reguliavimo sistemėles kiekvienai sričiai – elektros, dujų, vandens ir t. t.
"Turime skirtingas reguliavimo sistemėles. Jos užkerta naudą ir išblukina atsakomybės ribas. Už vienus dalykus atsakinga lyg ir savivaldybė, už kitus – mes, už trečius – vartotojų teisių gynėjai arba Energetikos ministerija. Bet galų gale už skriaudą vartotojui ar kilusį konfliktą niekas neprisiima visos atsakomybės. Tai labai erzina gyventojus, nes jie nežino, kur kreiptis su savo problemomis, siuntinėjami nuo durų prie durų", – kalbėjo D.Korsakaitė.

Paklausta, ar VKEKK apsiimtų vykdyti tokias pareigas, D.Korsakaite atsakė, kad jei įstatymai to pareikalaus, VKEKK mielai sutiks dirbti kaip pagrindinė institucija ir vartotojai su visomis bėdomis galės kreiptis į juos.

Sistema – pernelyg sudėtinga

Naujoji komisijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turi labai didelę įtaką nustatant šilumos kainas, todėl reikia pasižiūrėti, ar jų nustatytos skirtingos kainos, kurios gali skirtis 30–40 proc., yra teisingos visų Lietuvos vartotojų atžvilgiu.
"Mes turime kelių pakopų sistemą ir galiausiai lieka neaišku, kas gi tą šilumos kainą nustato, – savivaldybė ar reguliuotojas. Panašiai yra su investicijomis. Kartais atsitinka taip, kad kai kurie investiciniai projektai, kurie galbūt galėtų duoti naudos, pasiklysta toje daugiapakopėje sistemoje. Kas atsakingas?" – retoriškai klausė D.Korsakaitė.
D.Korsakaitė taip pat tikisi, kad įvykdžius visus planuojamus pokyčius ir visiškai liberalizavus elektros rinką, sumažės elektros, galbūt ir kitų paslaugų, kainos. Tiesa, tuo įsitikinsime ne anksčiau kaip po penkerių metų.