- Gintautas Degutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujoji Kainų komisijos vadovė Diana Korsakaitė jau planuoja, kaip pakeisti šalyje veikiančią reguliavimo sistemą. Energetikos įmonių daugėja, o nepatenkinti vartotojai siuntinėjami nuo vienų durų prie kitų.
Prižiūrėti visus per sunku
Iki šiol Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kaip rinkos prižiūrėtoja, ramiai dirbo su keliomis dešimtimis energetikos įmonių. Komisijos nariai puikiai pažinojo visus savo kuruojamos srities bendrovių atstovus, su jais ir juokaudavo, ir ginčydavosi dėl tarifų.
Tačiau pradėjus liberalizuoti elektros rinką ir po truputį keičiantis kitoms energetikos sektoriaus sritims, daugėjant su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusių verslo projektų, reguliuojamų įmonių padaugėjo maždaug iki 200, ir pasak naujos VKEKK vadovės D.Korsakaitės, jų dar daugės. Dabartinis reguliavimo mechanizmas tokios naštos esą nepakels.
"Reguliuotojas turi būti tokio dydžio, kad galėtų efektyviai vykdyti jam priskirtas funkcijas ir jeigu valstybė maža – natūralu, kad ji negali išlaikyti didelio reguliuotojo. Vadinasi, pats reguliavimas turėtų būti lieknesnis ir intelektualesnis", – vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje kalbėjo D.Korsakaitė.
Esą galima būtų priimti tam tikras sąnaudų paskirstymo arba kitokias priemones, kad nereikėtų kasmet prižiūrėti kiekvienos iš 200 įmonių pajamų ir investicijų. "Galima sudaryti tokias sąlygas, kad pačios įmonės būtų suinteresuotos tų sąlygų laikytis", – sakė VKEKK pirmininkė.
Ji taip pat pareiškė, kad bus siekiama palankių sąlygų naujiems elektros rinkos dalyviams.
"Ex ante (liet. – išankstinis – red. past.) reguliavimas orientuotas į ateitį. Juo siekiama sudaryti sąlygas naujiems rinkos dalyviams lygiais pagrindais įeiti į rinką ir konkuruoti", – teigė D.Korsakaitė.
Stos ginti vartotojų
VKEKK vadovė į energetikos sektorių siūlo žvelgti kaip į bendrą sistemą ir atsisakyti taikyti atskiras reguliavimo sistemėles kiekvienai sričiai – elektros, dujų, vandens ir t. t.
"Turime skirtingas reguliavimo sistemėles. Jos užkerta naudą ir išblukina atsakomybės ribas. Už vienus dalykus atsakinga lyg ir savivaldybė, už kitus – mes, už trečius – vartotojų teisių gynėjai arba Energetikos ministerija. Bet galų gale už skriaudą vartotojui ar kilusį konfliktą niekas neprisiima visos atsakomybės. Tai labai erzina gyventojus, nes jie nežino, kur kreiptis su savo problemomis, siuntinėjami nuo durų prie durų", – kalbėjo D.Korsakaitė.
Paklausta, ar VKEKK apsiimtų vykdyti tokias pareigas, D.Korsakaite atsakė, kad jei įstatymai to pareikalaus, VKEKK mielai sutiks dirbti kaip pagrindinė institucija ir vartotojai su visomis bėdomis galės kreiptis į juos.
Sistema – pernelyg sudėtinga
Naujoji komisijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turi labai didelę įtaką nustatant šilumos kainas, todėl reikia pasižiūrėti, ar jų nustatytos skirtingos kainos, kurios gali skirtis 30–40 proc., yra teisingos visų Lietuvos vartotojų atžvilgiu.
"Mes turime kelių pakopų sistemą ir galiausiai lieka neaišku, kas gi tą šilumos kainą nustato, – savivaldybė ar reguliuotojas. Panašiai yra su investicijomis. Kartais atsitinka taip, kad kai kurie investiciniai projektai, kurie galbūt galėtų duoti naudos, pasiklysta toje daugiapakopėje sistemoje. Kas atsakingas?" – retoriškai klausė D.Korsakaitė.
D.Korsakaitė taip pat tikisi, kad įvykdžius visus planuojamus pokyčius ir visiškai liberalizavus elektros rinką, sumažės elektros, galbūt ir kitų paslaugų, kainos. Tiesa, tuo įsitikinsime ne anksčiau kaip po penkerių metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...