Kainų reguliuotojai griaus seną sistemą

Naujoji Kainų komisijos vadovė Diana Korsakaitė jau planuoja, kaip pakeisti šalyje veikiančią reguliavimo sistemą. Energetikos įmonių daugėja, o nepatenkinti vartotojai siuntinėjami nuo vienų durų prie kitų.

Prižiūrėti visus per sunku

Iki šiol Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kaip rinkos prižiūrėtoja, ramiai dirbo su keliomis dešimtimis energetikos įmonių. Komisijos nariai puikiai pažinojo visus savo kuruojamos srities bendrovių atstovus, su jais ir juokaudavo, ir ginčydavosi dėl tarifų.

Tačiau pradėjus liberalizuoti elektros rinką ir po truputį keičiantis kitoms energetikos sektoriaus sritims, daugėjant su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusių verslo projektų, reguliuojamų įmonių padaugėjo maždaug iki 200, ir pasak naujos VKEKK vadovės D.Korsakaitės, jų dar daugės. Dabartinis reguliavimo mechanizmas tokios naštos esą nepakels.

"Reguliuotojas turi būti tokio dydžio, kad galėtų efektyviai vykdyti jam priskirtas funkcijas ir jeigu valstybė maža – natūralu, kad ji negali išlaikyti didelio reguliuotojo. Vadinasi, pats reguliavimas turėtų būti lieknesnis ir intelektualesnis", – vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje kalbėjo D.Korsakaitė.
Esą galima būtų priimti tam tikras sąnaudų paskirstymo arba kitokias priemones, kad nereikėtų kasmet prižiūrėti kiekvienos iš 200 įmonių pajamų ir investicijų. "Galima sudaryti tokias sąlygas, kad pačios įmonės būtų suinteresuotos tų sąlygų laikytis", – sakė VKEKK pirmininkė.

Ji taip pat pareiškė, kad bus siekiama palankių sąlygų naujiems elektros rinkos dalyviams.
"Ex ante (liet. – išankstinis – red. past.) reguliavimas orientuotas į ateitį. Juo siekiama sudaryti sąlygas naujiems rinkos dalyviams lygiais pagrindais įeiti į rinką ir konkuruoti", – teigė D.Korsakaitė.

Stos ginti vartotojų

VKEKK vadovė į energetikos sektorių siūlo žvelgti kaip į bendrą sistemą ir atsisakyti taikyti atskiras reguliavimo sistemėles kiekvienai sričiai – elektros, dujų, vandens ir t. t.
"Turime skirtingas reguliavimo sistemėles. Jos užkerta naudą ir išblukina atsakomybės ribas. Už vienus dalykus atsakinga lyg ir savivaldybė, už kitus – mes, už trečius – vartotojų teisių gynėjai arba Energetikos ministerija. Bet galų gale už skriaudą vartotojui ar kilusį konfliktą niekas neprisiima visos atsakomybės. Tai labai erzina gyventojus, nes jie nežino, kur kreiptis su savo problemomis, siuntinėjami nuo durų prie durų", – kalbėjo D.Korsakaitė.

Paklausta, ar VKEKK apsiimtų vykdyti tokias pareigas, D.Korsakaite atsakė, kad jei įstatymai to pareikalaus, VKEKK mielai sutiks dirbti kaip pagrindinė institucija ir vartotojai su visomis bėdomis galės kreiptis į juos.

Sistema – pernelyg sudėtinga

Naujoji komisijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turi labai didelę įtaką nustatant šilumos kainas, todėl reikia pasižiūrėti, ar jų nustatytos skirtingos kainos, kurios gali skirtis 30–40 proc., yra teisingos visų Lietuvos vartotojų atžvilgiu.
"Mes turime kelių pakopų sistemą ir galiausiai lieka neaišku, kas gi tą šilumos kainą nustato, – savivaldybė ar reguliuotojas. Panašiai yra su investicijomis. Kartais atsitinka taip, kad kai kurie investiciniai projektai, kurie galbūt galėtų duoti naudos, pasiklysta toje daugiapakopėje sistemoje. Kas atsakingas?" – retoriškai klausė D.Korsakaitė.
D.Korsakaitė taip pat tikisi, kad įvykdžius visus planuojamus pokyčius ir visiškai liberalizavus elektros rinką, sumažės elektros, galbūt ir kitų paslaugų, kainos. Tiesa, tuo įsitikinsime ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Naujoji Kainų komisijos vadovė Diana Korsakaitė jau planuoja, kaip pakeisti šalyje veikiančią reguliavimo sistemą. Energetikos įmonių daugėja, o nepatenkinti vartotojai siuntinėjami nuo vienų durų prie kitų.

Prižiūrėti visus per sunku

Iki šiol Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kaip rinkos prižiūrėtoja, ramiai dirbo su keliomis dešimtimis energetikos įmonių. Komisijos nariai puikiai pažinojo visus savo kuruojamos srities bendrovių atstovus, su jais ir juokaudavo, ir ginčydavosi dėl tarifų.

Tačiau pradėjus liberalizuoti elektros rinką ir po truputį keičiantis kitoms energetikos sektoriaus sritims, daugėjant su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusių verslo projektų, reguliuojamų įmonių padaugėjo maždaug iki 200, ir pasak naujos VKEKK vadovės D.Korsakaitės, jų dar daugės. Dabartinis reguliavimo mechanizmas tokios naštos esą nepakels.

"Reguliuotojas turi būti tokio dydžio, kad galėtų efektyviai vykdyti jam priskirtas funkcijas ir jeigu valstybė maža – natūralu, kad ji negali išlaikyti didelio reguliuotojo. Vadinasi, pats reguliavimas turėtų būti lieknesnis ir intelektualesnis", – vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje kalbėjo D.Korsakaitė.
Esą galima būtų priimti tam tikras sąnaudų paskirstymo arba kitokias priemones, kad nereikėtų kasmet prižiūrėti kiekvienos iš 200 įmonių pajamų ir investicijų. "Galima sudaryti tokias sąlygas, kad pačios įmonės būtų suinteresuotos tų sąlygų laikytis", – sakė VKEKK pirmininkė.

Ji taip pat pareiškė, kad bus siekiama palankių sąlygų naujiems elektros rinkos dalyviams.
"Ex ante (liet. – išankstinis – red. past.) reguliavimas orientuotas į ateitį. Juo siekiama sudaryti sąlygas naujiems rinkos dalyviams lygiais pagrindais įeiti į rinką ir konkuruoti", – teigė D.Korsakaitė.

Stos ginti vartotojų

VKEKK vadovė į energetikos sektorių siūlo žvelgti kaip į bendrą sistemą ir atsisakyti taikyti atskiras reguliavimo sistemėles kiekvienai sričiai – elektros, dujų, vandens ir t. t.
"Turime skirtingas reguliavimo sistemėles. Jos užkerta naudą ir išblukina atsakomybės ribas. Už vienus dalykus atsakinga lyg ir savivaldybė, už kitus – mes, už trečius – vartotojų teisių gynėjai arba Energetikos ministerija. Bet galų gale už skriaudą vartotojui ar kilusį konfliktą niekas neprisiima visos atsakomybės. Tai labai erzina gyventojus, nes jie nežino, kur kreiptis su savo problemomis, siuntinėjami nuo durų prie durų", – kalbėjo D.Korsakaitė.

Paklausta, ar VKEKK apsiimtų vykdyti tokias pareigas, D.Korsakaite atsakė, kad jei įstatymai to pareikalaus, VKEKK mielai sutiks dirbti kaip pagrindinė institucija ir vartotojai su visomis bėdomis galės kreiptis į juos.

Sistema – pernelyg sudėtinga

Naujoji komisijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turi labai didelę įtaką nustatant šilumos kainas, todėl reikia pasižiūrėti, ar jų nustatytos skirtingos kainos, kurios gali skirtis 30–40 proc., yra teisingos visų Lietuvos vartotojų atžvilgiu.
"Mes turime kelių pakopų sistemą ir galiausiai lieka neaišku, kas gi tą šilumos kainą nustato, – savivaldybė ar reguliuotojas. Panašiai yra su investicijomis. Kartais atsitinka taip, kad kai kurie investiciniai projektai, kurie galbūt galėtų duoti naudos, pasiklysta toje daugiapakopėje sistemoje. Kas atsakingas?" – retoriškai klausė D.Korsakaitė.
D.Korsakaitė taip pat tikisi, kad įvykdžius visus planuojamus pokyčius ir visiškai liberalizavus elektros rinką, sumažės elektros, galbūt ir kitų paslaugų, kainos. Tiesa, tuo įsitikinsime ne anksčiau kaip po penkerių metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nuo vasario – galimybė įdiegti nuotolinę elektros apskaitą
    Nuo vasario – galimybė įdiegti nuotolinę elektros apskaitą

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) nuo vasario gyventojams siūlys galimybę įsirengti per nuotolį nuskaitomus skaitiklius. Tiesa, kelis šimtus eurų kainuosiančius skaitiklius gyventojai galės keisti, jei to norės patys. Tuo metu naujų namų s...

    1
  • Tarp žuvų – ir šiukšlės
    Tarp žuvų – ir šiukšlės

    Kasmet Baltijos jūroje atliekami įvairiausi žuvų ir aplinkos tyrimai. ...

  • Netikėta: šiltnamiai ant kvarco išteklių Anykščių rajone nebus griaunami
    Netikėta: šiltnamiai ant kvarco išteklių Anykščių rajone nebus griaunami

    Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Anykščių rajone šiltnamius ant kvarcinio smėlio išteklių statančio ūkininko taikos sutartis sukelia nuostabą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui. Anot Kęstučio...

  • S. Skvernelis nėra tikras, kad pasirašys susitarimą dėl „Rail Balticos“
    S. Skvernelis nėra tikras, kad pasirašys susitarimą dėl „Rail Balticos“

    Baltijos šalių ministrams pirmininkams sausio pabaigoje planuojant pasirašys susitarimą dėl europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis nėra tikras, ar pasirašys dokument...

    1
  • 2016-aisiais traukiniais važiavo daugiau keleivių
    2016-aisiais traukiniais važiavo daugiau keleivių

    Praėjusiais metais traukiniais Lietuvoje važiavo apie 150 tūkst. daugiau keleivių nei 2015-aisiais. Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. vietiniais maršrutais vežė apie 3,6 mln. keleivių – 4,4 proc. daugiau nei 2015 ...

  • Lengvatų turintys žmonės už bankų paslaugas mokės daugiau?
    Lengvatų turintys žmonės už bankų paslaugas mokės daugiau?

    Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė po visų komercinių bankų kainodaros pakeitimų įžvelgia riziką, kad žmonės, turintys lengvatų, už bankų paslaugas mokės daugiau nei anksčiau, rašo portalas delfi.lt. ...

    1
  • Startuoja priemonė „Inovaciniai čekiai“: skelbiamas pirmasis kvietimas
    Startuoja priemonė „Inovaciniai čekiai“: skelbiamas pirmasis kvietimas

    Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Inovaciniai čekiai“, kurios biudžetas 2017 metams ...

  • Kalėdinė prekyba internetu augo 30 proc.
    Kalėdinė prekyba internetu augo 30 proc.

    Kalėdinių dovanų internetu 2016 m. gruodį lietuviai nupirko trečdaliu daugiau nei 2015 m., rodo internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ kalėdinio laikotarpio pardavimų rezultatai. Po Kalėdų eglute lietuviai dėjo ne tik daugiau internetu pirk...

  • Ką turėtume žinoti apie darbą per šalčius?
    Ką turėtume žinoti apie darbą per šalčius?

    Laikas nuo laiko vis atklystantis stipresnis šaltis žiemos metu verčia prisiminti taisykles, kurios taikomos organizuoti darbui šalčių metu. Specialistai atkreipia dėmesį, kad teisės aktai aiškiai įvardiją konkrečią ribinę temp...

  • Trys žingsniai ir turite atostogas norimu metu
    Trys žingsniai ir turite atostogas norimu metu

    Pageidaujamu laiku atostogas pasiima kas trečias Lietuvos dirbantysis, o kas ketvirtas teigia, kad negali pailsėti tada, kai to nori, rodo draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta apklausa. Ekspertai darbuotojams rekomenduoja pradėti taikyti universalią t...

Daugiau straipsnių