Kai būstų reikėjo - jų nebuvo, kai yra - nebereikia

Rytų Europoje visuomet galiodavo skirtingi dėsniai ir taisyklės. Visą pasaulį vis smarkiau purtant nekilnojamojo turto (NT) ir ekonomikos krizei, situacija NT rinkoje kiek tragikomiška: kai būstų reikėjo - jų nebuvo, kai yra - nebereikia. News.World-Estate.com analizuoja, kodėl taip atsitiko.

Rytų Europoje iki komunizmo ir Tarybų Sąjungos žlugimo visų jos gyventojų padėtis buvo vienoda, gal tik išskyrus partinių funkcionierių. Visa nuosavybė priklausė valstybei. Miestuose žmonės gūždavosi betoniniuose daugiabučiuose - kartais net po daugiau nei porą šeimų viename būste. Vykstant komunistiniai industrializacijai į miestus buvo pritraukiama vis daugiau žmonių, bet nebuvo rūpinamasi jų apgyvendinimu. Kaimuose žmonės irgi neturėjo jokios nuosavybės, nors ir buvo deklaruojama, kad tai valstiečių žemė.

Tačiau praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje žlugus komunizmui ir Tarybų Sąjungai, o buvusioms šalims narėms pasirinkus kapitalizmo ir laisvos rinkos kelią - didžioji dalis NT buvo privatizuota arba grąžinta buvusiems šeimininkams. Esant tokiai padėčiai kiekvienas rinkos dalyvis galėjo įsigyti kokį norį būstą arba žemės plotą.

Dėl šių priežasčių aiškiai matėsi socialiniai skirtumai, nes atsiradus naujiesiems kapitalistams žiojėjo didelė praraja tarp jų ir likusios visuomenės dalies. Juk likusioji visuomenė, privatizavusi savo menkus butukus, ir toliau juose gyveno. O „naujieji turčiai" aplink miestus prisistatė pilių, kurios kartais iš tiesų primindavo viduramžių laikų pilis: su daugybę bokštelių, kolonų, terasomis, plačiais sodais ir t.t. Tačiau ilgainiui gerėjant skoniui tokie namai buvo perstatomi arba keičiami naujais ir atitinkančiais poreikius. Išorinis spindesys pasitraukė į antrąjį planą, svarbiau tapo interjero dizainas ir namo funkcionalumas.

Per kelerius metus stambiajam verslui plečiantis, pradėjo formuotis vidutinis visuomenės sluoksnis - atsirado poreikis naujam ir patogiam būstui, kurio tuo metu rinkoje trūko. Jauni savo sričių specialistai, turėdami nemažas ir pastovias pajamas, norėjo naujo ir kokybiško būsto. Tuo pat metu privatizuoti valstybiniai bankai, tapę komerciniais, pradėjo teikti būsto paskolas, kurias laidavo valstybė. Tai pastebėję statybų verslo savininkai pradėjo įgyvendinti naujų ir patogių gyvenamųjų bei daugiabučių namų ir net visų kvartalų statybų projektus.

Augant ekonomikai vis daugiau žmonių miestuose pradėjo gauti didesnes pajamas, todėl daug žmonių iš provincijos patraukė į miestus ieškotis geriau apmokamo darbo, nes žemės ūkis merdėjo. Susiklosčius tokiai situacijai pasijuto tikrasis NT stygius - daug metų nebuvo vystomi naujų namų projektai, o norinčių įsigyti būstą skaičius vis augo. Todėl prasidėjo NT bumas, kuris vis stiprėjo toliau sparčiai besivystant ekonomikai.

Dėl šio bumo atsirado būsto pasiūla visiem rinkos dalyviams - nuo mažiausias pajamas gaunančių žmonių iki turtuolių. Nuo paprastų butukų iki didelių „penthauzų" miestų centruose, nuo nedidukų sodo namelių užmiestyje iki prabangių rezidencijų su puikiu gamtovaizdžiu. Taigi net galėdami pasirinkti pagal savo poreikius, žmonės nesirenka nieko. Susiklosčius dabartinei situacijai visos socialinės grupės „įjungė taupymo režimą".