Jaunuoliai klaidingai suvokia pataikavimo potencialiam darbdaviui poveikį

Kas antras Karjeros dienos parodoje „Studijos. Mokymasis. Karjera. 2010” metu apklaustas jaunuolis mano, kad ieškant darbo pataikavimas potencialiam darbdaviui padeda arba labai padeda.

Darbdaviai tuo metu teigia, kad pataikavimas itin trukdo ne tik susirasti darbą, bet ir bendrai vystytis verslui ir lipti iš krizės.

Jaunimo apklausą vasario 5 d. Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos (VVDK) užsakymu atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“.

„Nors įtampa darbo rinkoje vis dar laikosi, darbdaviai, ne taip aktyviai kaip buvo prieš keletą metų, tačiau ieško specialistų ir juos atsirenka itin kruopščiai. Pataikavimas, sąžiningumo ir atvirumo stoka yra tai, kas itin trukdo atsiskleisti asmenybei ir apsunkina darbdavių apsisprendimą dėl kandidato tinkamumo“, - pranešime spaudai cituojamas VVDK prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius.

Apklausa parodė, kad tik 3 iš 10 apklausos dalyvių pritaria darbdaviams manydami, kad pataikavimas kenkia. „Jaunimo padėtis darbo rinkoje yra dar sunkesnė, todėl jie, kurie dar tik pradeda karjerą ir vis dar formuoja savo asmenines bendravimo su darbdaviais tradicijas, turėtų ypatingai gerai suvokti, kad imitacija yra stabdis. Jų asmeninio, verslo ir tuo pačiu visuomenės pasisekimo stabdis”, - nurodo VVDK prezidentas.

Kas ketvirtas apklaustas jaunuolis mano, kad pirmasis po studijų jo darbo užmokestis bus mažesnis nei 1000 litų į rankas. Dar ketvirtadalis mano, kad jis sieks iki 1500 litų, 32 proc. tikisi 1 tūkst. 500 litų-3 tūkst. litų ir tik 13 proc. jų mano uždirbsiantys daugiau nei 3 tūkst. litų.

9 iš 10 apklausoje dalyvavę jaunuoliai tiki, kad studijos turės esminės įtakos tam, kaip klosis jų karjera. Ir visgi 3 iš 10 respondentų studijų kokybę vertina 5-6 balais iš 10, ketvirtadalis mano, kad kokybė verta 7 balų, dar ketvirtadalis, kad ją galima vertinti 8 balais.

Jaunuolių taip pat buvo klausiama, kokio tipo darbą jie rinktųsi tuo metu, kai aplinkui siaučia krizė. 4 iš 10 nurodė, kad tuo metu norėtų būti samdomą darbą dirbančiu geru specialistu. 3 iš 10 mieliau tuo metu būtų valstybinio sektoriaus darbuotojais, o dar 3 iš 10 - verslininkais.

„Verslumas, kaip būtinoji žmogaus savybė, šiandien ypatingai aktualus, nes tai priemonė, kurios pagalba yra kuriamos darbo vietos, pridėtinė vertė ir didinamas šalies konkurencingumas. Nesvarbu, kuriame sektoriuje ir kokį darbą žmogus dirba - verslumas turi būti jo suvoktas ir išnaudojamas. Kaip spręsti ekonominį sunkmetį turi galvoti ne tik saujelė verslininkų, bet ir kiekvienas visuomenės narys. Kai tai taps savaime suprantama - krizės sąvoką galėsime pamiršti”, - teigia prof. R.Jasinavičius. 

Verslininku ar vadovu pasisakė svajojantis tapti kas penktas jaunuolis. Tuo, kad sąlygos vystyti verslą Lietuvoje yra geros tiki 29 proc. apklaustųjų. 59 proc. mano, kad jos yra blogos arba labai blogos.

Apklausa atlikta 2010 m. vasario 5 d. parodoje „Studijos. Mokymasis. Karjera”, VVDK stende. Apklausoje dalyvavo 224 jaunuoliai. Duomenys surinkti CAWI ir PAPI metodais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių