Jaunimo verslumo politika Lietuvoje: trūkumai, baimė ir praktika

Gegužės 7-ąją Alytaus miesto savivaldybėje vyko konferencija „Jaunimo verslumo politika Lietuvoje“, kurią organizavo Moksleivių verslo klubo pirmininkė Alytuje Aistė Mackevičiūtė.

Konferencijos „Jaunimo verslumo politika Lietuvoje“ iniciatorė, Moksleivių verslo klubo pirmininkė Alytuje Aistė Mackevičiūtė įžvelgė daug trūkumų tiek švietimo sistemoje, tiek jaunimo verslumo politikoje. Agnės Mankevičiūtės nuotr.Baimė priimti praktikantus

„Dabartinė švietimo politika turi trūkumų. Dalis jų susiję su sovietinės sistemos palikimu: pagrindinis tikslas buvo padaryti paklusnų darbuotoją, iniciatyvos ir kritinio mąstymo neturintį žmogų, mokymo turinys buvo labai akademiškas, mažai orientuotas į kompetencijų ugdymą. Todėl dabar ypač sudėtinga plėtoti jaunimo verslumui palankias sąlygas. Pagrindinis stabdys - nepakankamos jaunimo žinios apie verslo galimybes ir tinkamos pagalbos trūkumas pradėti savo verslą. Taip pat stinga praktinių įgūdžių. Todėl šios konferencijos tikslas - ne tik informuoti, bet ir viešai išsakyti ko mes, jauni žmonės, norime, siekiame ir tikimės“, - teigė renginio iniciatorė A.Mackevičiūtė.

Konferencijoje negausi auditorija (susirinkusiųjų buvo vos 30, o vėliau ir dar labiau ištuštėjo) dalijosi savo patirtimi įvairiose verslo srityse, davė patarimų, diskutavo aktualiomis jaunimo problemomis ne tik Alytuje, bet ir visoje šalyje.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė pristatė naują verslumo modelį ir naujoves versle. Norėdama įtraukti baigusius kolegiją ar universitetą jaunuolius D.Matukienė siūlė, kad darbdavys vienus metus būtų atleistas nuo visų mokesčių (išskyrus sveikatos draudimą) už jauną darbuotoją, kad šis galėtų susipažinti su įmonės, kurioje įsidarbina, veikla, filosofija, procesais.

Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos pirmininkės, šios idėjos Seimą turėtų pasiekti birželį.

„Darbdaviai nenori priimti naujų darbuotojų, ypač praktikantų, - įsiterpė verslininkas Gediminas Jegelevičius. - Kiekviena įmonė turi savų paslapčių, ne visi nori jomis dalytis, bijo, kad informacija gali nutekėti. Kasmet priimu atlikti praktikos keturis studentus, tačiau kitus įtikinti taip elgtis yra be galo sudėtinga“.

Verslui kalikų nereikia

D.Matukienė taip pat siūlė leisti steigti mikroįmones, kuriose dirbtų ne daugiau kaip devyni darbuotojai. Tokios įmonės turėtų 6 tūkst. litų įstatinį kapitalą (virtualiam biurui, konsultacijoms, mokymams, specifinėms paslaugoms ir kt.), dvejus metus būtų atleistos nuo pelno mokesčio mokėjimo ir būtų supaprastinta buhalterinė apskaita, t. y. įvesta viena sistema - išlaidų ir pajamų. Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės, šis projektas turėtų prasidėti liepos pabaigoje keturiuose labiausiai nuo krizės nukentėjusiuose miestuose. „Alytus yra pretendentas numeris du“, - teigė D.Matukienė.

„Verslo angelo“ atstovas neformaliajam ugdymui Vytautas Urbonas kalbėjo apie verslumą Lietuvos ir užsienio mokyklose. Jo nuomone, Lietuvos švietimo įstaigos nesuteikia elementariausių verslumo pagrindų, nebent ekonomikos pamokose, tačiau jos yra ne visose švietimo įstaigose. „Svarbiausias mokyklų tikslas - gerai parengti mokinį egzaminams, kad pakiltų jos reitingas. Tačiau verslui reikia ne kalikų, o gerai paruoštų rinkai žmonių“, - savo poziciją dėstė V.Urbonas, Jotvingių gimnazijos abiturientas. Jis taip pat siūlė skatinti verslumą ne tik ekonomikos, bet ir kitose disciplinose, pavyzdžiui, kalbos pamokose diskutuoti apie aktualias jaunimo problemas, technologijų pamokose pagamintus darbus pardavinėti, rengti muges.

„Pamokos vyksta tik apie viena - Jono Biliūno „Kliudžiau“. Ir taip metai iš metų. Salėje neatsiras nė vieno, kuris nežinotų šio kūrinio, tačiau bėda ta, kad be jo daugiau nieko ir nežinome“, - įsitikinęs „Verslo angelo“ atstovas.

Verslumas yra vartai

„Jeigu ko nors nepasiekėte - nebandykite vytis. Žiūrėkite į priekį. Ir visada tik į priekį“, - gyvenimo filosofija dalijosi profesorius dr. Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros vedėjas. Jam antrino ir Seimo narė Zita Užlytė, linkėdama neišsigąsti sunkmečio, turėti savo verslo idėją, ją auginti, brandinti, kol atėjus laikui atsiras galimybė realizuoti.

Vienintelę Lietuvoje įmonę, kurioje dirba ir jai vadovauja jauni žmonės (platina reklaminę ir informacinę spaudą, plakatus, maketuoja, atlieka rinkos tyrimus, stengdamiesi užtikrinti prasmingą jaunimo užimtumą, verslo paslapčių mokymąsi), pristatė Jaunimo platinimo tarnybos direktorius Jonas Kuklys.

Dainų slėnio iniciatyvinės grupės vadovė Greta Juodžiukynaitė papasakojo apie „Verslo angelo“ veiklą, vykdomus projektus, ugdančius verslias asmenybes. Vaclovas Goštautas, „Verslo angelo“ direktorius, atskleidė, kokias mato didžiausias jaunimo problemas. Kaip pavyzdį davė savo sūnaus poelgį: „Kai mano jauniausiam sūnui suėjo aštuoniolika metų, jis nuėjo pas mamą ir paprašė, ar gimtadienio proga galėtų neiti į mokyklą. Ji liepė klausti manęs. Tačiau aš jam pasakiau: „Tau aštuoniolika metų. Tu gali priimti sprendimą pats. Galvok savo galva“. Jis lyg negirdėdamas vėl klausė manęs. Tai pagrindinė jaunimo problema - baimė prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. O brandumas žmogaus tas, kad galbūt ir nelabai norėdamas sūnus vis dėlto nuėjo į mokyklą. Nusprendė savo galva“.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, jaunimo reikalų koordinatorė Vilma Liaukuvienė konferencijos metu pastebėjo paralelę tarp žodžių verslumas ir vartai. „Verslumas yra kilęs iš žodžio verslas. Verslas - verstis, vartytis, vartyti. O vartyti, be abejo, reikia vartus. Taigi verslumas yra vartai - į gimtojo miesto ateitį, jūsų pačių ateitį“, - žaismingai žodžius dėliojo V.Liaukuvienė, linkėdama patiems atverti savo vartus verslui gimtajame mieste.