Jaunimo verslumas – nedarbo problemos sprendimo būdas

Jaunimo nedarbas yra svarbi Lietuvos ir visos  Europos Sąjungos problema. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – jaunimo verslumo skatinimas. Verslus jaunimas pats kuria darbo vietas sau ir kitiems, tiesiogiai prisidėdamas prie nedarbo problemos sprendimo. Jau dabar šiam tikslui yra skiriamos lėšos, kurių didžiąją dalį sudaro ES struktūrinė parama.

„Jaunimo verslumo skatinimas gali būti gerinamas, labiau koordinuojant veiksmus tarp atsakingų institucijų, taikant pažangesnes priemones ir efektyviau išnaudojant tam skiriamas lėšas“ – teigiama LR Finansų ministerijos užsakymu UAB „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – „PwC“) ir VšĮ „Verslo iniciatyva“ atliktame tyrime „Jaunimo verslumą skatinančių priemonių vertinimas“.

Jaunimo nedarbo problema Lietuvoje tapo ypač aktuali finansinės krizės metu – per 2009 metus jaunimo nedarbas išaugo daugiau kaip tris kartus ir nors 2012 metais Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėjo, jo lygis išliko aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Šios problemos sprendimui įgyvendinamos įvairios priemonės – pradedant profesiniu orientavimu ir baigiant mokestinėmis lengvatomis kuriant naujas darbo vietas. Visgi tiesesnis ir kur kas efektyvesnis būdas užtikrinti naujų darbo vietų plėtrą – skatinti patį jaunimą verslauti ir taip susikurti darbo vietą.

Tarptautinių tyrimų duomenimis verslumo lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, ypač – pačioje jauniausioje (18­–24 metų) amžiaus kategorijoje. Prie šio rezultato kryptingai prisideda ir valstybė. Jaunimo verslumo skatinimui 2008–2012 metais buvo  skirta virš 200 mln. Lt. Tai yra valstybės biudžeto (apie 2 mln. Lt.), savivaldybių (apie 15 mln. Lt.) bei ES struktūrinės paramos lėšos. Jaunimo verslumas skatinamas įvairiose stadijose – nuo reikiamų kompetencijų ugdymo mokykloje, iki pagalbos pradedant ir vystant verslą.

Atliktame tyrime teigiama, kad jaunimo verslumo skatinimui skiriamas didelis dėmesys – dalyvauja daug atsakingų institucijų (Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, MITA, Versli Lietuva, Lietuvos darbo birža, Jaunimo reikalų departamentas ir kt.),  skiriamos santykinai didelės lėšos, taikoma plati priemonių įvairovė skirtingose jaunimo verslumo vystymosi stadijose. Visgi, teigiama, kad  iki galo nėra išnaudojamas priemonių, skirtų jaunimo verslumo skatinimui, potencialas, dėl to  tyrime rekomenduojami trijų krypčių veiksmai.

Pirmoji kryptis – geresnė koordinacija ir veiksmų derinimas. Visų dalyvaujančių institucijų bei visų taikomų priemonių derinimas, atsakingos už jaunimo verslumą institucijos nustatymas ir veiksmų koordinavimas, įtraukiant ir priemonių tęstinumo užtikrinimą (galimam verslininkui pereinant iš vienos verslo kūrimo stadijos į kitą). Jaunimo verslumas patenka į dviejų valstybės intervencijos sričių – jaunimo politikos ir verslumo politikos – apimtį ir kartu į kelių valstybės institucijų veiklos ir interesų lauką, dėl ko kyla neaiškumų ir veiksmų derinimo problemų.

Antroji – efektyvumo didinimas, matavimo ir stebėsenos gerinimas. Šia kryptimi siekiama apibrėžti ir stebėti rodiklius kokybiškai atspindinčius atskirų projektų, priemonių ir priemonių rinkinio  efektyvumą. Daug taikomų priemonių neišskiria jaunimo, kaip atskiros tikslinės grupės, taip pat dabartiniai rodikliai ne visada leidžia įvertinti taikomų priemonių efektyvumą skirtingose jaunimo verslumo vystymo stadijose.

Trečioji – pažangesnių priemonių panaudojimas. Skirtingose jaunimo verslumo vystymo stadijose tikslinga derinti skirtingas priemones, įtraukiant ir pažangias, kitose šalyse pasiteisinusias – pvz.: mikro paskolos, moksleivių projektų įgyvendinimas per vietos bendruomenes; verslo mokymo programos ne ekonomikos, vadybos ir verslo krypties studentams; konsultacijų verslo plėtros klausimais ir paskolų derinimas.

Jaunimo verslumo skatinimui skiriama daug lėšų, procese dalyvauja daug institucijų ir įgyvendinama daug skirtingų priemonių, pasiekta gerų rezultatų, Lietuvos jaunimo verslumo lygis yra vienas iš aukščiausių Europoje. Siekiant dar geresnių rezultatų tobulinant valstybės paramą šiai sričiai, didelę  naudą duotų geresnė atsakingų už jaunimo verslumo skatinimą institucijų tarpusavio veiksmų koordinacija, sąsajų tarp skirtingų priemonių bei jų efektyvumo didinimas ir pažangesnių verslumo skatinimo priemonių pritaikymas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Štai keletas skaičių, kurie akivaizdžiai rodo vis didėjančią priespaudą Lietuvoje. 2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiuoklę ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0 !!! Nuo tada, dabar ... Kai MMA 800 litų, tai darbininkui į rankas teko 85% atlyginimo. Kai MMA 850 litų, tai darbininkui į rankas teko 84% atlyginimo. Kai MMA 1000 litų, tai darbininkui į rankas tenka 82% atlyginimo. Tai reiškia, kad ... Didinant MMA, „nepastebimai” didėja mokesčiai silpniausiesiems Lietuvoje. Anglijoje ... Rugsėjo mėnesį darbininkui į rankas teko 90% nuo mažiausio darbo užmokesčio. Balandžio mėnesį darbininkui į rankas teks 93% nuo mažiausio darbo užmokesčio, padidinus NPD. NPD Anglijoje didinamas kasmet, nuvertėjant pinigams, brangstant prekėms. Anglijoje NPD apie 2830 litų per mėnesį. Balandį NPD bus apie 3300 litų per mėnesį. Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis: -nei valstybinei mokesčių tarnybai; -nei socialiniam draudimui. (Tai yra 2013 sausio mėnesio tyrimo duomenys) Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis. Lietuvos gyventojai drabužius ir avalynę perka Anglijoje. Labai blogai atrodom ES “bendrijoje”. Partinių gaujų sukčiai naikina Lietuvą iš seimo bunkerio. Negerai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.

Procesorius

Procesorius portretas
Subotinai savo reklamas baik mėtyti, nevykęs atrodai...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių