Įtarimus bankui „Swedbank“ narplios ir prokurorai

Ant Generalinės prokuratūros stalo šiomis dienomis bus paklota krūva dokumentų, kuriuose metami kaltinimai bankui "Swedbank" sužlugdžius pelningai dirbusią įmonę "Videlena".

Bankroto košmarai nesibaigia

Įmones šlavusi bankrotų banga nuo verslo jau atsitraukusi ir bankroto grėsmė liečia mažiau verslininkų, tačiau bankroto padariniai buvusių bendrovių savininkams vis dar neleidžia ramiai miegoti naktimis. Rudenį bus dveji metai, kai nuo 1998 m. sėkmingai augusi ir pelningai Radviliškyje veikusi kėdžių gamintoja "Videlena" jau yra tik istorija. Iki tol per metus ji pasiekdavo 6 mln. litų apyvartą, o visą savo produkciją eksportuodavo į Vakarus.Tačiau įmonės veiklos baigtis buvusiems akcininkams vis dar kelia nerimą. Per visą šį laiką bandoma įrodyti, kad bankrotą nulėmė banko klaida, kurią visai nesenai bankas pripažino padaręs.

Tačiau įmonė jau bankrutavusi, jos patalpose veikia kita panašią veiklą vykdanti bendrovė, o bankas atlyginti žalos nenori. Tuo tikslu bankrutavusios bendrovės "Videlena" akcininkė Vida Berūkštienė jau ne pirmus metus mina atsakingų institucijų ir teismų slenksčius. Buvusiai verslininkei padeda Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacija.

Šios asociacijos direktorės Linos Urbšaitės teigimu, bendrovės "Videlena" atvejis Lietuvoje neturi precedento, todėl kelia nerimą daugeliui kitų verslininkų. "Mes padarysime viską, kad apgintume šį ir kitus mūsų asociacijai žinomus atvejus, kai banko veiksmai nebuvo teisėti. Labai liūdna, kad Lietuvoje nėra institucijos, kuri apgintų nuo bankų nukentėjusius žmones ir verslininkus, todėl labai daug vilčių dedame į Generalinę prokuratūrą. Tikimės, kad naujasis Lietuvos banko vadovas taip pat atkreips dėmesį į nekontroliuojamus ir nebaudžiamus bankų piktnaudžiavimo padėtimi veiksmus", – sakė asociacijos vadovė L.Urbšaitė.

Parklupdė prirašytos skolos

Įmonės piniginiai srautai strigti pradėjo 2008 m., kai baigėsi dar 2002-aisiais su tuomete bendrove "Hansa lizingas" (dabar "Swedbank lizingas") pasirašyta faktoringo sutartis. Ši sutartis padėjo įmonei užsienyje parduoti produkciją ir užtikrintai gaminti.

Tačiau dar 2005 m. pabaigoje, kai faktoringo sutarties limitas, kurio viršyti negalima, siekė 1 mln. litų, įmonės skola "Hansa lizingui" neva jau buvo per 2 mln. litų. Apie tai V.Berūkštienė sužinojo tik bankrutavus įmonei, kai pradėjo ieškoti jos žlugimo priežasčių.Dabar buvusios įmonės savininkė prisimena, kodėl tada surastas užsienio investuotojas atsisakė investuoti į įmonę dėl tariamai didelių bendrovės "Videlena" skolų bankams.

Pasak V.Berūkštienės, tai, kad skolos būdavo faksogramomis suderinamos ir atitikdavo, rodo, jog "Hansa lizingas" veikiausiai vedė dvigubą skolų apskaitą."Vieni daviniai buvo pateikiami mums faksogramomis, o kiti – Lietuvos bankui į tarpbankinę paskolų rizikos duomenų bazę. Kad mums ir bankų rinkos reguliuotojui bankas pateikdavo skirtingus duomenis, rodo ir kitas atvejis. Kai 2008 m. pavasarį baigėsi minėta faktoringo sutartis, net neabejojome, kad ji bus pratęsta.

Tačiau dėl esą didelių skolų sutartis buvo pratęsta tik mėnesiui. "Hansa lizingo" asistentui, matyt, nebuvo žinoma dviguba skolų apskaita. Jis mums atsiuntė faksogramą, kurioje nebuvo nurodyta galimybė pratęsti sutartį, ir pridėjo faktoringo sutarties limitų panaudojimo šifruotę, kurioje "Videlena" skola buvo 778 tūkst. litų. Faktoringo sutarties limitas, 800 tūkst. litų, nebuvo viršytas.

Tuo metu, kai jau buvo iškelta įmonės bankroto byla, Lietuvos banke sužinojome, kad tą dieną "Videlenos" skola pagal tą pačią faktoringo sutartį siekė šešis kartus daugiau, t. y. apie 4,4 mln. litų", – dėstė V.Berūkštienė. Taigi nepagrįsta skola siekė apie 3,6 mln. litų.

Skolą nurašė po bankroto

Pasak pašnekovės, apie nepagrįstą skolą ji sužinojo dar tuomet, kai "Hansa lizingas" atsisakė pratęsti faktoringo sutartį ir buvo kreiptasi į kitą banką.

Jis ir pasakė, kad norimo dydžio faktoringo limito nesuteiks dėl milžiniškų skolų."Kai gavome tokį signalą, iš karto kreipėmės į "Hansa lizingą", kad klaida būtų ištaisyta. Tačiau šie duomenys buvo ištaisyti tik bendrovės akcininkams pasirašius kredito laidavimo sutartis, t. y. užstačius savo asmeninį turtą. Laiduodami savo turtu mes niekaip nebūtume patikėję, kad bendrovė sužlugs dėl banko klaidos", – teigė V.Berūkštienė.

Kad tai buvo banko klaida, buvusi bendrovės akcininkė net neabejoja, nes vos buvo laiduota asmeniniu turtu, tą pačią dieną dingo ir 3,6 mln. litų skola."Iš bendrovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad tokios sumos pinigų niekada neturėjome, todėl patys šios skolos nepadengėme. Tai padarė bankas fiktyviu savo dokumentu", – sakė ji.

Šių metų kovą vykusiam teismui "Swedbank lizingas" pateikė ilgai lauktą valdybos sprendimą, kuriuo jau nuo 2008 m. birželio įmonės 3,6 mln. litų dydžio skola buvo panaikinta. V.Berūkštienės teigimu, tai yra svarbus laimėjimas, tačiau bankrutavusios įmonės niekas jau nesugrąžins.

Niekam neįdomu

Šios bendrovės bankroto istoriją žino ir Lietuvos bankas, kuris net nesiėmė nagrinėti situacijos ir atsakė, jog tai tik komercinio banko ir juridinio asmens reikalas. Savo bėdas ir įtarimus banko piktnaudžiavimu V.Berūkštienė išdėstė ir tautos išrinktiesiems – visą šūsnį dokumentų pristatė į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko būstinę Kaune.

Ten gautas atsakymas, kad kol vyksta civilinė byla, tol nuo komentarų susilaikoma. O Šiaulių apygardos teisme jau įvyko dešimtys teismo posėdžių, į kuriuos vis neatvyksta banko "Swedbank" atstovai ir taip vilkina procesą.

Teisme buvę "Videlenos" akcininkai ir kreditoriai, kurie yra ir įmonės savininkai, laidavę savo asmeniniu turtu, siekia prisiteisti 2,6 mln. litų žalą. Dar prieš tai buvo kreiptasi ir į Europos Komisiją, tačiau ši veiksmų imsis tik tuomet, kai bylos nepavyks išspręsti Lietuvos institucijoms.

Šiomis dienomis V.Berūkštienė gavo atsakymą į savo skundą, pateiktą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Ši tarnyba atsisako nagrinėti skundą ir siūlo kreiptis į teismą.Matydama bylos sprendimo beviltiškumą V.Berūkštienė suformulavo prašymą Generalinei prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl "Swedbank lizingo" nusikalstamų veiklų, kuriais bendrovė "Videlena" buvo privesta prie bankroto. Buvusi verslininkė tiki, kad kovoti su kone nenugalima jėga padės ir susivienijimas su kitais panašaus likimo verslininkais, susibūrusiais į Nukentėjusiųjų nuo bankų asociaciją.

Banko "Swedbank" komentaras

Atkreipiame dėmesį, kad bankroto bylą bendrovei "Videlena" inicijavo ir iškėlė bendrovės vadovai ar akcininkai, įskaitant Vidą Berūkštienę, UAB "Swedbank lizingas" apie tai nežinant. Atkreiptinas dėmesys, kad iki tol, kol UAB "Swedbank lizingas" paaiškėjo, jog bendrovei iškelta bankroto byla, tiek "Swedbank lizingas", tiek ir "Swedbank" bendradarbiavo su minėtąja bendrove ir svarstė įvairius variantus, kaip padėti bendrovei įveikti finansinius sunkumus. 

Tačiau pati bendrovė pažeidinėjo tiek su banku "Swedbank", tiek su "Swedbank lizingu" sudarytas sutartis ir nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų. Straipsnyje minima faktoringo sutartis buvo sudaryta bendrovės "Videlena" ir bendrovės "Swedbank lizingas". Pabrėžiame, jog minima sutartis pasibaigė suėjus pačioje sutartyje nustatytam terminui.

Pasibaigus faktoringo paslaugų teikimo sutarčiai "Swedbank lizingui" kilo įtarimų (apie tai "Swedbank lizingas" buvo informuotas "Videlenos" prekybos partnerių), kad bendrovė "Videlena", siekdama finansinės naudos, sukčiavo ir klastojo finansinius duomenis. Kilo įtarimų, kad būdavo išrašomos fiktyvios sąskaitos faktūros, kurių pagrindu UAB "Videlena" buvo suteiktas finansavimas. Dėl to patyręs finansinių nuostolių, "Swedbank lizingas" nusprendė kreiptis į teisėtvarkos institucijas, kad būtų nustatyta, ar "Videlena" vykdė nusikalstamą veiklą ir taip neteisėtai pasisavino pinigines lėšas. 

Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal V.Berūkštienės ieškinį atsakovams "Swedbank lizingas" ir "Swedbank" dėl tariamai pastarųjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Iš viso tarp "Videlenos" ir "Swedbank lizingo" šiuo metu vyksta ginčai dviejose civilinėse bylose ir pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt nusikalstamų UAB "Videlena" veiksmų. Dėl šių aplinkybių detaliau komentuoti situacijos nenorime, kad nebūtų daromas spaudimas teismui ir ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. 

Vis dėlto norime pabrėžti, jog tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nagrinėjamoje civilinėje byloje galės būti nustatyta, ar "Swedbank lizingas" prisidėjo prie UAB "Videlena" bankroto."Swedbank lizingas" kategoriškai nesutinka su teiginiais, jog atliko neteisėtus, o juo labiau nusikalstamus, veiksmus ir taip privertė UAB "Videlena" bankrutuoti. 

"Swedbank lizingo" pateikti duomenys Paskolų rizikos duomenų bazei neturėjo lemiamos reikšmės ir UAB "Videlena" finansinį stabilumą lėmė kiti veiksniai. Čia vertėtų paminėti, kad pačios bendrovės veiksmai išrašant fiktyvias sąskaitas sugriovė tiek partnerių, tiek finansų įstaigų pasitikėjimą bendrove. Būtina akcentuoti ir tai, kad Paskolų rizikos duomenų bazėje kaupiami duomenys yra prieinami išimtinai tik Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams.

Nors bendrovės "Videlena" ir "Swedbank lizingo" faktoringo sutartis baigėsi, bendrovė "Videlena" liko ir vis dar yra skolinga "Swedbank lizingui".



Šiame straipsnyje: Swedbankbankrotas

NAUJAUSI KOMENTARAI

xxx

xxx portretas
kodel nera komentaru?

Rabsila

Rabsila portretas
Bankas - geriausias lietuvio draugas.

Elzė

Elzė portretas
Bankai sugebėjo sukelti pasaulinę finansų krizę, tad čia - smulkmė.
VISI KOMENTARAI 37
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių