- Gintautas Degutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybei už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) įsiskolinę gyventojai gali tikėtis lengvatų, tačiau daugeliui skolas vis dėlto reikės sumokėti. Kai kam už medicinos paslaugas teks mokėti du kartus.
Žadamos nuolaidos
Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė, tyrusi PSD mokesčio pakeitimus, vakar paskelbė išvadas, kurios daugeliui valstybės skolininkų nėra paguodžiamos.
"Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs sveikatos draudimo modelį, kuris grindžiamas solidarumo ir visuotinumo principais", – mokesčių pakeitimus teisina darbo grupė.
Tiesa, kai kurioms socialinėms grupėms žadamos lengvatos – galimybė mokėti dalimis arba atidėti mokėjimą. Tarp laimingųjų yra studentai ir emigrantai. Pavyzdžiui, išvykimo iš šalies nedeklaravę emigrantai nuo PSD įmokų mokėjimo gali būti atleisti, jeigu Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiks metines pajamų deklaracijas, kuriose bus nurodyta išvykimo data, arba jie kitaip įrodys, kad nebegyvena Lietuvoje. Tokias pačias nuostatas, kaip ir emigrantams, siūloma taikyti ir ne ES šalyse studijuojantiems Lietuvos gyventojams.
Teks mokėti du kartus
Nedirbantys, tačiau darbo biržoje neįregistravę ir PSD įmokų pernai valstybei nesumokėję gyventojai gali tikėtis nepriemoką sumokėti dalimis arba atidėti ir už tai jiems nebus skaičiuojamos palūkanos.
Skolą valstybei sumokėti dalimis arba atidėti taip pat gali tikėtis asmenys, dirbantys pagal trumpalaikius verslo liudijimus, individualiųjų įmonių savininkai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių sustabdę įmonių veiklą.
Tačiau darbo grupė taip pat teigia, kad valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius Lietuvoje yra labai didelis ir papildomų gyventojų grupių priskyrimas valstybės lėšomis draudžiamų asmenų kategorijai dar labiau apsunkintų biudžeto naštą. Todėl daugelis asmenų, kuriems buvo priskaičiuotos skolos, vis dėlto privalės jas sumokėti.
Kompensacijų tikriausiai nesulauks bedarbiai, kurie nebuvo įsiregistravę darbo biržoje, bet pernai patys mokėjo už jiems suteiktas medicinos paslaugas.
Įstatymas iš esmės geras?
Tačiau iš Ministro pirmininko tarnybos, Sveikatos apsaugos, Finansų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijų bei VMI, Valstybinės ligonių kasos, "Sodros" ir Gyventojų registro atstovų sudaryta darbo grupė nusprendė, kad įstatymai visai neblogi ir iš esmės jų keisti nereikia. Siūloma tik suaktyvinti informavimo kampaniją, pakeisti keletą formuluočių įstatymuose, šiek tiek pakeisti kelis teisės aktus – tarp jų ir reglamentuojančius individualiųjų įmonių likvidavimą, jų savininkų registravimąsi darbo biržoje.
Tačiau ekspertų nuomone, šie pasiūlymai menkaverčiai, mat daugeliui valstybei skolingų ir į gana sunkią finansinę padėtį patekusių gyventojų skolą anksčiau ar vėliau vis tiek teks sumokėti. Nuo PSD mokesčio bus atleidžiami tik užsienyje besimokantys studentai ir emigrantai.
"Iš esmės šie siūlymai sunkios gyventojų padėties nekeičia. Žmonės vis tiek turės susimokėti, o pinigų daugelis neturi. Jei esi bedarbis, tai mokesčio atidėjimas – anoks palengvinimas. Mūsų pozicija tokia: tie, kurie pernai neturėjo pajamų arba gaudavo jas nereguliariai ir nesinaudojo nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, neturėtų mokėti už sveikatos draudimą", – dienraščiui sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.
Anot jos, versti žmones mokėti atgaline tvarka už paslaugas, kuriomis jie nesinaudojo, yra nesąžininga. Valstybė neteisingai elgiasi ir su tais, kurie už medicinos paslaugas susimokėjo patys.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad reikėtų skirti draudimą nuo mokesčio. PSD yra mokestis. Valdžia jį tik vadina sveikatos draudimu, nes gyventojų pinigais nori užkamšyti skylėtą biudžetą.
"Solidarumo principas nereiškia, kad visi turi būti įtraukti į sistemą ir mokėti. To padaryti neįmanoma", – aiškino ekspertė.
Anot jos, gyventojai, kurie neturi darbo santykių, pavyzdžiui, individualiųjų įmonių savininkai arba autoriai, turėtų patys pasirinkti, nori to draudimo ar ne.
_______________________________________________________________________
Skaičiai ir faktai
Darbo grupės duomenimis, valstybės lėšomis PSD pernai buvo draudžiama 1,88 mln. gyventojų (56 proc. visų gyventojų) – valstybės už juos sumokėtų įmokų bendra suma siekė 1,08 mlrd. litų, vidutinis įmokos dydis buvo 605 litai.
1,2 mln. dirbančių gyventojų (36 proc.) už PSD pernai iš viso sumokėjo 2,19 mlrd. litų, jų vidutinis įmokos dydis siekė 2,2 tūkst. litų. Šiai gyventojų grupei pernai teko didžioji – 60,7 proc. – visų sumokėtų PSD įmokų dalis.
Kita veikla užsiimančių ir savanoriškai PSD įmokas mokančių gyventojų praėjusiais metais buvo 200 tūkst. (6 proc.) – jų vidutinės įmokos dydis buvo 864 litai, bendra įmokų suma siekė 340 mln. litų.
PSD įmokas privalėjo mokėti dar apie 70 tūkst. gyventojų (2 proc.), tačiau darbo grupė duomenų apie jų sumokėtas įmokas neturi. Tarp jų gali būti nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys žmonės, seniau emigravę asmenys, namų šeimininkės.
Nuo 2009 m. pradžios PSD mokestis asmenims, kurie jį patys moka, nes neturi darbdavio, siekia 72 litus – 9 proc. minimaliosios mėnesio algos. Asmenys, kurie turi darbdavį, moka 6 proc. dydžio PSD mokestį, kitus 3 proc. sumoka darbdavys.
Šiemet prasidėjus pajamų deklaravimui paaiškėjo, kad apie 200 tūkst. šalies gyventojų yra nesusimokėję PSD mokesčio ir tapę valstybės skolininkais.
_______________________________________________________________________
Nedirbantys asmenys, neprisiregistravę darbo biržoje ir 2009 m. nemokėję PSD įmokų – nuo šio mokesčio veikiausiai nebus atleisti. Tačiau galės kreiptis į VMI dėl nepriemokos atidėjimo arba mokėjimo dalimis. Šie asmenys taip pat galės prašyti skolą pripažinti beviltiška, tačiau tam turės įrodyti, kad nepriemokos išieškojimas juos materialiai sužlugdytų.
Neprisiregistravę darbo biržoje nedirbantys asmenys, kurie už jiems suteiktas gydymo paslaugas sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai – šių asmenų nuo PSD įmokų taip pat siūloma neatleisti. Jiems už sveikatos priežiūros paslaugas tikriausiai teks sumokėti antrąkart, mat valstybei nerūpi, kad žmonės jau mokėjo sveikatos įstaigoms, gyventojai privalo susimokėti ir į valstybės biudžetą.
Gyventojai, emigravę iš Lietuvos, bet nedeklaravę gyvenamosios vietos pakeitimo – nuo mokesčio siūloma atleisti tik asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą užsienyje, arba kitaip įrodžiusius, kad jie nebegyvena Lietuvoje.
Užsienyje studijuojantys asmenys – nuo mokesčio siūloma atleisti tik ES šalyse dieniniuose skyriuose besimokančius studentus. Kiti gali prašyti mokestį atidėti arba sumokėti dalimis.
Dirbantieji, buvę nemokamose atostogose – šiems asmenims PSD įmokų siūloma neskaičiuoti, jie laikomi apdraustais sveikatos draudimu.
Asmenys, atleisti iš darbo, išmokant išeitines kompensacijas, nuo kurių buvo sumokėtos PSD įmokos – įmokų siūloma neskaičiuoti už tiek mėnesių, už kiek buvo išmokėta išeitinė kompensacija. Jei vėliau šie asmenys neįsiregistravo darbo biržoje, skolą valstybei teks sumokėti.
Asmenys dėl vienokių ar kitokių priežasčių sustabdę individualiųjų įmonių veiklą – dalis verslininkų skolas valstybei privalės grąžinti. Siūloma leisti jiems pasinaudoti lengvatomis – mokėti dalimis arba mokėjimą atidėti.
Asmenys, dirbantys pagal trumpalaikius verslo liudijimus – Skolų siūloma nenubraukti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės17
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...