Išskirtinio medaus gamyba – gyvenimo būdas

Lietuviški išskirtinės kokybės produktai (IKP) ženklinami Kokybės ženklu.

Nuo praėjusių metų jų gamintojams teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (Programa) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.

Kompensuoja papildomas išlaidas

Europos Sąjungos šalių senbuvių vartotojai jau senokai renkasi maisto produktus ne tik pagal skonį ir kišenę, bet ir pagal aiškiai apibrėžtą kokybę. Mūsų Žemės ūkio ministerija lietuviškų IPK ženklo pavyzdžiu pasirinko prancūzų “Label rouge” etiketę, kuria jų šalyje ženklinami išskirtinės kokybės produktai, pavyzdžiui, kalakutai, vištos, žąsys, antys.

Tenykščiai pirkėjai šiuo ženklu labai pasitiki, žino, kad perka gerą produktą ir už jį atitinkamai moka.

Lietuvoje IKP dar tik pradėjo kovą dėl pripažinimo. Savo verte jie pranoksta įprastus produktus. Jie negali būti šaldomi, į rinką tiekiami tiktai švieži, jų realizacijos terminas yra trumpesnis.

Parama pagal Programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ siekiama sudaryti ūkininkams sąlygas gaminti geros kokybės, didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktus, gerinti rinkodarą.

Didžiausia paramos suma vienai žemės ūkio valdai – 10 358 litai (3000 eurų) per metus.

Parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. IPK gamintojams kompensuojamos išlaidos ūkio sertifikavimui, vartotojų informavimui apie produktus, prekybos patalpų nuomai, prekybos įrangos nuomai ar įsigijimui, patalpų išorės ir vidaus estetiniam apipavidalinimui.

2010-2013 metams tam skirta beveik 10 mln. litų, jų užtektų 400 pareiškėjų.

Šiuo metu Lietuvoje sertifikuoti 32 IKP gamintojai: 26 bitininkai, 1 sodininkas, 2 uogynų ir 3 daržovių augintojai. Ar ūkis tinkamai paruoštas IKP sertifikavimui, sprendžia VšĮ „Ekoagros“ teritoriniai padaliniai, kurių specialistai patikrina visą produkto gamybos procesą – iki pat realizacijos. Jeigu viskas atitinka IKP specifikacijos reikalavimus, ūkiui suteikiamas trejus metus galiojantis sertifikatas.

Reikalavimai įvykdomi

Bitininkė Vyta Rusteikienė iš Varėnos rajono tvirtina, kad gamindamas išskirtinės kokybės medų turtų nesusikrausi: “Švariai, reikliai bitininkaudamas netapsi klestinčiu verslininku. Tačiau jei rūpi ne kiekybė, o kokybė, bitininkaudamas jauti pasitenkinimą. Tai tiesiog gyvenimo būdas.“

Vyta dar būdama keturiolikos metų mokėjo sugauti ir suleisti į avilį spiečių, pavaduodavo bityne tėvą, o baigusi tuometę Žemės ūkio akademiją tapo bitininke profesionale. Ūkininkavo ir ekologiškai, tačiau paramos tada niekas neteikė, o reikalavimai, ypač bičių gydymui, buvo griežti. Todėl su dviem varėniškiais bičiuliais ji pasirinko IKP gamybą.

Anot V. Rusteikienės, tapti IKP gamintoju galbūt sunkiau tam, kuris nevedė buhalterinės apskaitos. Kiekvienas bitininkauja savaip, o žmogui sunku pasikeisti.

“Tačiau reikalavimai IKP nėra pernelyg griežti, - tikina ji. – Rūpesčių gali sukelti tik griežtoki apribojimai medikamentų vartojimui. Tuo tarpu vis labiau plinta erkių, virusų sukeltos bičių ligos, kurios natūraliais preparatais sunkiai išgydomos. Taigi didėja pavojus netekti bičių dėl ligų.“

Bitininkai susivienijo

“Gaila, kad žmonės dažnai nė nežino, ką perka, už ką moka. Štai, pakilus medaus paklausai, mūsų rinkoje atsirado latviškas „medaus mišinys”. Ko ten primaišyta, kokia to produkto vertė – neaišku. Turime skatinti pirkėjus rinktis savą, lietuvišką, produktą“, - sako Kaišiadorių rajone, Grėžieniškių kaime, gyvenantis Žilvinas Šolys.

Pasak jo, pajamos iš nedidelių bitynų, kokių Lietuvoje absoliuti dauguma, nėra didelės. Stambūs ūkiai, kuriuose didelė apyvarta, 10 tūkst. litų paramos iš dalyvavimo Nacionalinėje maisto kokybės schemoje nė nepajustų. O smulkiesiems ji labai naudinga – suteikia galimybę įsiterpti į rinką, pasirūpinti kokybiškos produkcijos reklama, sustiprėti.

„Penkerių metų pakanka, kad sėkmingai tęstum veiklą jau savarankiškai“, - patirtimi dalijasi Ž.Šolys.

Bitininkai IKP gamintojai neseniai įkūrė savo asociaciją, o vadovu išsirinko Ž.Šolį.

“Mus subūrė geranoriškumas, - sako IKP gamintojų lyderis. - Susitelkėme tam, kad padėtume vieni kitiems, pasidalytume patirtimi. Mūsų siekiams pritaria ir IPK ūkius sertifikuojanti VšĮ “Ekoagra”. Kai kurias mums taikomas taisykles nustatė Lietuvos įstaigos, kitos paimtos iš Europos Sąjungos – norėtume, kad jos būtų suderintos, lankstesnės. Ne tik bičių, bet ir kitų bičių produktų – duonelės, žiedadulkių, vaško paklausa pasaulyje didėja. Manau, kad susivienijus ir bendrai veikiant bus lengviau įveikti IPK gamintojams iškylančias kliūtis.“